captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Prezidentės metinis pranešimas – nervingas, antilenkiškas ir atvirai nacionalistinis

Laikas yra nenumaldomas. Ypač politikoje. Dalios Grybauskaitės fanai vis dar iš inercijos tikisi iš jos stebuklo. Tokio kaip filmuose su Chucku Norrisu ar kitais karatistais, kurie keliais kojos smūgiais „nukala“ blogiukus ir palieka dvėsti kokiame nors apleistame fabrike.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Laikas yra nenumaldomas. Ypač politikoje. Dalios Grybauskaitės fanai vis dar iš inercijos tikisi iš jos  stebuklo. Tokio kaip filmuose su Chucku Norrisu ar kitais karatistais, kurie keliais kojos smūgiais „nukala“ blogiukus ir palieka dvėsti kokiame nors apleistame fabrike. 

Bet politika – ne kovinis filmas, o mūsų prezidentė, nors ir karatistė, kaip skelbiama jos legendoje, dar ir ne Chuckas Norrisas. Todėl D. Grybauskaitė ką tik perskaitė jau ketvirtą nykų metinį pranešimą. Iš penkių jai skirtų. Kurio žodžiai šaižiai kapojo orą, o mes turėjome įsivaizduoti, kaip nuo jų krenta priešai. 

Kuo nustebino šis pranešimas? Tuo, kad buvo labai nervingas. Ypač palyginti su praėjusių metų pranešimu, kuris buvo taikiausias ir skaitomas ramesniu balsu. Ketvirtasis priminė pirmuosius du. Bet kai kuo ir skyrėsi.  

Jei pirmuosiuose pranešimuose prezidentė puolė abstrakčius oligarchus, kurių per ketverius metus nė vieno taip ir neįvardijo, tai dabar oligarchai palikti ramybėje. Jei tikėtume D. Grybauskaite, dabar aplink Lietuvą, o ir pačioje valstybėje knibždėte knibžda priešų, kurie „nemokamais koncertais nutildo lietuviškas dainas“. 

Ketvirtasis pranešimas buvo aiškiai antilenkiškas, vietomis net atvirai nacionalistinis, taigi pseudopatriotinis, ypač žinant prezidentės biografiją. Vaizdžiai kalbant, tai buvo labai landsbergiškas pranešimas, tačiau be V. Landsbergio intelektualumo ir minties polėkio. D. Grybauskaitės pasirinkta kryptis – bet kokia kaina kaitinti tautines aistras ir taip telkti elektoratą – labai pavojinga Lietuvai kaip europinei valstybei. Nacionalizmas ir fobijos seniai tempia Lietuvą atgal į praeitį.   

Pranešimas buvo keistai prieštaringas. Iš vienos pusės, tvirtindama, kokia šauni, gyvybinga, patriotiška ir daug galinti bei kūrybinga yra Lietuvos tauta, D. Grybauskaitė tuo pat metu teigė, kad mus visi iš visų pusių skriaudžia, esame visų puolami, todėl turime iš paskutiniųjų gintis. 

Logikos tokiame kontekste nedaug. Bet ne logika čia ir svarbi. Svarbiausia, jog klausytojai suprastų, kad tik vienitelė D. Grybauskaitė visur ir visada teisi, o tie, kas su ja nesutinka, yra absoliutaus blogio pasiuntiniai.  

Prieš pat metinį pranešimą išplatintas prezidentės darbų sąrašas, kuriame surašyta viskas, kas per šiuos metus mirgėjo prezidentės viešoje darbotvarkėje. Neįrašytas liko nebent toks politinis eufemizmas kaip „darbas su dokumentais“. 

Pasirodo, D. Grybauskaitės dėka žengti pirmieji konkurencijos žingsniai šilumos ūkyje sumažino šilumos kainas. Kad jai paraginus imtis priemonių, jaunimo nedarbas per metus sumažėjo beveik 6 procentais. Kad Lietuva tapo finansinės drausmės ir ekonominės krizės įveikimo pavyzdžiu Europai. Kad prezidentė pradėjo patriotiškumą skatinančią akciją: „Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją švęsk išradingai.“ 

Kas slypi už jos pateiktų skaičių ir nervingo baisios apsupties, kurioje atsidūrė Lietuva, vaizdinio? 

Prezidentinė tyla. Ketvirtaisiais metais D. Grybauskaitė neįprastai daug tylėjo. 

Nesėkmingai pabandžiusi nurodyti tautai, kad ji privalo balsuoti už konservatorius ir nebalsuoti už tuos, kurie laimėjo rinkimus, ir dėl to staigiai praradusi didžiausią savo vertybę – reitingą, prezidentė po to vengė pasisakyti visais klausimais, kurie kėlė ginčus tiek Seime, tiek visuomenėje.

Ką prezidentė mano apie Garliavos įvykius ir jos proteguotą eksteisėją Neringą Venckienę, kuri ciniškai „atstovauja“ rinkėjams tremtyje? Ar ji pareiškė nuomonę apie Seime laimėtus pirmuosius balsavimus uždrausti abortus, seksualinių mažumų eitynes, lyties keitimo operacijas?

Visi šalyje apie tai turi nuomonę, tik prezidentė – be nuomonės. Be abejo, prezidentė nuomonę turi, bet ji nedrįsta jos pasakyti viešai. Pasisakysi vienaip, neįtiksi galvojantiems kitaip, ir reitingas kris.

Žodžiu, ir ketvirtasis D. Grybauskaitės metinis pranešimas įvykiu valstybėje netapo. Vienintelė jo siųsta žinia – kad D. Grybauskaitė sieks antros prezidento kadencijos. Bet juk pranešti apie tai yra ir paprastesnių būdų. Tad jei jau šalis pasmerkta gyventi su D. Grybauskaite dar vieną kadenciją, gal iš tiesų nebereikia tų metinių pranešimų? Nykumo ir taip per akis.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...