captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Klimka. Pažymint tautos patriarcho 166-ąją gimimo sukaktį

Šios savaitės dienų istorinė atmintis sureikšminta tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimimo 166-ąja sukaktimi. Gal lapkričio 23-iąją tekančios saulės spinduliai praskirs rytmečio ūkanas ir apšvies aukuro akmenį ant Atgimimo ąžuolyno kalvos Ožkabaliuose; būtent tą jo pusę, kur iškalta tautos patriarcho gimimo data. 
V. Kopūsto (DELFI) nuotr.
V. Kopūsto (DELFI) nuotr.

O juk  „Aušra“ – tai ir J. Basanavičiaus sumanytas bei redaguotas leidinys, paskelbęs tautinio atgimimo idėjas. Pašiurenkime lapkričio darganų nublokštus ąžuolų lapus, vaikštinėdami šiuo nepaprastu parku; bent jau mintimis... 

Daktaro J. Basanavičiaus gimtoji Ožkabalių sodyba nuo pamato akmenų pakilo kaip stebuklas, su Sąjūdžio banga. O greta, 40-ies hektarų plote, tvirtai į gimtąją mūsų didžiojo tautiečio žemę šaknis suleido 8 su puse tūkstančio ąžuolų, sodintų iš visos Lietuvos atvykusių talkon žmonių. 

Neįtikėtina: vieno prieš 28 metus pasodinto ąžuoliuko kamieno apimtis jau siekia 144 cm; nedaug drūtumu atsilieka ir kiti. Kad ir Stelmužiukas, išaugintas iš tūkstantmečio senolio, ąžuolų karaliaus gilės. Visai aišku, kodėl čia taip gražiai ąžuolai stiebiasi į dangų – visi jie pasodinti su didele meile, su kilniomis mintimis. Lietuviui ąžuolas, šis tvirtybės medis, – tai tautos gyvasties ir jos ateities, valstybės istorinio kelio atminties, tautinės kultūros tęstinumo simbolis... 

Tikrai daug vilčių sudėta sodinant Ąžuolyną, šventąją tautos giraitę... Kad vaikų vaikaičiai lankytųsi šiame lietuvybės lopšyje ir čia rastų paskatų, noro, džiaugsmo išlaikyti tautiškumą savyje, o  patriotiškumą – darbuose... Sodinant ąžuolus tikriausiai galvota ir tai, kaip būtų gerai, kad vaikai ir anūkai tėvynėje rastų savo laimę... Tad Tautinio atgimimo ąžuolynas auginamas ateities Lietuvai, kurioje gyvens jaunoji mūsų tautos karta. 

Šio ąžuolyno idėja gražiai sujungia asmens siekius ir troškimus su tautos bei valstybės ateities vizija. Šiuo metu čia veši trylika giraičių. Jų pavadinimai tokie: Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (tai Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osios akto signatarų, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų. 

Matome, kad Tautos atgimimo ąžuolynas atspindi ir simboliškai įamžina lietuvių tautos dvasines vertybes bei lemtingus valstybės įvykius. O šį pavasarį užbaigta sodinti ir Nepriklausomybės šimtmečio giraitė, susidedanti iš 5 guotų, pagal etnografinių regionų skaičių mūsų valstybėje. Po 25-is ąžuoliukus pasodino iš tų regionų atvykę entuziastai. Giraitės viduryje – didžiulis gražus riedulys su iškaltu Lietuvos vardu ir šimtmečio datomis.  Taigi apskritai Tautinio atgimimo ąžuolynas – pats geriausias paminklas tautos dvasiai, sukurtas atgavus valstybės nepriklausomybę. 

Ožkabalių sodyba turi rūpestingus ir tvirtus šeimininkus – Lietuvos nacionalinį muziejų. Taip visados turėtų būti – nacionalinės reikšmės objektai privalo būti tvarkomi pačių kompetentingiausių ir atsakingiausių žinybų. Čia parengta etnografinė ekspozicija, atitinkanti Basanavičių Jonuko vaikystės aplinką. Juk iš mažų dienų meilė motinos kalbai ir gimtinei...  

Nusistovėjo tradicija J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse įteikti jo vardo valstybinę premiją, skiriamą už etninės kultūros puoselėjimą ir tyrinėjimą. Šiemet tai bus padaryta jau 25-ąjį kartą. Vyriausybė pritarė siūlymui skirti šią premiją vienai iš Ožkabalių sodybos tvarkytojų – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjai istorijos mokslų daktarei Elvydai Lazauskaitei.

 Ji yra pelniusi visų respublikos kultūros darbuotojų pripažinimą savo giliomis lietuvių etnografijos žiniomis ir sėkmingomis pastangomis jų viešai sklaidai. Šias žinias yra sukaupusi nuo 1983 m. darbuodamasi Nacionaliniame muziejuje, kruopščiai studijuodama jo fondų medžiagą, pildydama ją daugelyje lauko ekspedicijų, rengdama 1993 m. apgintą etnologinio pobūdžio disertaciją. Todėl E. Lazauskaitės pranešimai etnologijos ir muziejininkystės mokslo konferencijose,  kvalifikacijos kėlimo seminaruose visada laukiami kaip svariai prisidedantys prie renginio sėkmės. Materialinės kaimo praeities  pažinimu  muziejininkė tikrai neturi sau lygių, tvirtina etnologijos ekspertai. 

Geru žodžiu dr. E. Lazauskaitės patarimus mini ir tradicinių amatų mokovai, apsilankę muziejaus fonduose. Tokios geranoriškos konsultacijos yra ypač aktualios, nes net auksarankiams meistrams teorinių žinių dažnai pritrūksta. Lygiai šiame muziejaus skyriuje laukiamos studentų istorikų grupės, kuriems  svarbu tiesiogiai susipažinti su tautos praeities buitimi bei meninės  kūrybos artefaktais, o taip pat su paveldo saugojimo technologijomis. 

Dar reikia pasakyti, kad vedėjos iniciatyva Etninės kultūros skyriuje vyksta nemažai viešų renginių, paminint žymių tautotyros mokslininkų sukaktis, sutinkant naujus šios srities leidinius. Puikia muziejaus tradicija tapo kas mėnesį surengiami etnokultūros darbuotojų ir tyrinėtojų trečiadienio vakarai, kuriuose aptariamos  aktualiausios etnologijos problemos. 

Tautos kultūros paveldo saugojimui išskirtinės reikšmės turi prieš porą metų išleistas pirmasis mūsų krašte „Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas“, kurio sudarytojos – muziejaus direktorė B. Kulnytė ir muziejininkė E. Lazauskaitė. Tai žinių lobynas, atskleidžiantis  tautinio savitumo pagrindus, – jame sistemiškai pateikti straipsniai apie lietuvių tradicinės  kultūros objektus bei reiškinius.  

Knyga iškart tapo parankine daugeliui kultūros darbuotojų. Nemažai straipsnių čia parašyti pačios E. Lazauskaitės. Jos pavardė ir tarp LNM metraščio „Etnografija“, leidžiamo nuo 1991 m., sudarytojų bei autorių. Labai vertingi yra šie leidiniai, juolab, kad Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos neberengia etnologijos specialistų.  

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija iškelia nuopelnus tų žmonių, kurių veidus retai regime televizorių ekranuose ar populiarių žurnalų puslapiuose. Bet būtent jų darbai ir veikla yra nepaprastai reikšmingi mūsų tautinės  tapatybės išsaugojimui, o tuo pačiu ir valstybės stiprinimui.  

Liberto Klimkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...