captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Vokietijoje karšta – ir ne tik dėl klimato kaitos

Šįkart – apie du renginius Vokietijoje. Vienas jų, aukščiausiojo lygio konferencija Bonoje Žemės šilimo klausimais, jau baigė savo darbus. Antras,  ruošiant šią apžvalgą penktadienio vakare, dar tęsėsi – tai karštos derybos Berlyne dėl šalį valdysiančios vyriausybinės koalicijos.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Penktadienį buvusioje vakarų Vokietijos sostinėje baigėsi lapkričio 6-ąją prasidėjusi pasaulinė Jungtinių Tautų klimato konferencija. Anot klimato kaitos mokslininko Ottmaro Edenhoferio, „diplomatijos požiūriu tai buvo sėkminga konferencija, nes susitarta dėl pačių svarbiausių Paryžiaus sutarties įgyvendinimo nuostatų.

Tačiau matuojant konferenciją pagal globalinius iššūkius, pasirodė, kad anglies dvideginio emisijų mažinimas vyksta per lėtai“, – kalbėjo jis Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.

„Be to, ekspertas O. Edenhoferis pabrėžė, kaip svarbu yra atsisakyti iš anglies deginimo gaunamos energijos. Tai ne tik neslopintų inovacijų, bet kaip tik pasitarnautų ekonomikos procesų didesniam veiksmingumui“.

Konferencijos šeimininkė „Angela Merkel nesužibėjo kaip klimato kanclerė, – rašė Regensburgo dienraštis „Mittelbayerische“, – ir tai visų pirma dėl to, kad ji pakartojo pakankamai gerai žinomus, gražius pareiškimus dėl savo ketinimų, įskaitant pečių gūžtelėjimu palydėtą atsiprašymą, kad Vokietijai dar „šio to trūksta“ iki savo pačios išsikelto tikslo.  

O dėl konkrečių priemonių, kurių Vokietijai būtina imtis, dabar Berlyne įnirtingai ginčijamasi“, – rašė Bavarijos regioninis dienraštis.

Kitas laikraštis, Ludvigshafeno „Rheinpfalz“, pažymėjo, jog „Angelos Merkel kalba Bonoje susirinkusiai pasaulinei klimato konferencijai iš tiesų buvo skirta Vokietijos vidaus politikai. Taip, kanclerė teisingai ir reikšmingai pasakė, kad klimato kaita yra centrinis žmonijos iššūkis. Tačiau po to ji nieko konkrečiau neprasitarė.

Dėl to kalta vidaus politikai, kuriai ji dabar skiria visą dėmesį. Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkei ir galios politikei A. Merkel Bonos konferencija buvo tik trumpas sustojimas tarp jau kelias savaites besitęsiančio susiuostymo ir derybų dėl koalicijos su krikščioniais socialais (CSU), su laisvaisiais demokratais arba liberalais (FDP) ir su žaliaisiais“, – rašė Reino krašto regioninis laikraštis.

Pasak nacionalinio Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „ypač Bonoje, kur reikėjo priimti įpareigojančias taisykles, vedančias Paryžiaus susitarimo tikslų link, kanclerė pasijuto spaudžiama tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

Kova dėl anglies deginimo tik pradžia to, kas eufemistiškai vadinama „struktūriniu pokyčiu“, kuriančiu naujas darbo vietas, bet galinčiu ir dar didesnį jų skaičių sunaikinti.

Gerovės laikais tai skamba neįtikinamai. Tačiau nerimas rusvų anglių gavybos srityse, kurios pašaipiai nurašomos kaip fosilijos, nedaug teatsilieka nuo nervuotumo automobilių pramonėje, apie kurią irgi pradedama atsiliepti panašiai.

Taigi čia ant kortos pastatyta jau nebe tik Lužicos, bet ir visos Vokietijos ateitis“, – rašė Frankfurto dešiniųjų dienraštis.

Leipcigo laikraščiui „Volkszeitung“ „rūpesčio kelia tai, kad Berlyne vykstančiose derybose dėl koalicijos beveik nekreipiama dėmesio į rytų vokiečių interesus. Nuo rusvosios anglies Lužicoje ir vidurio Vokietijoje tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso 30 tūkstančių darbo vietų.

Šiems žmonėms turi būti nurodyta aiški ir sąžininga perspektyva. Svarbu sumąstyti ilgalaikį ir veiksmingą planą užuot pasitenkinus greitais šūviais. Juk kiekvienam struktūriniam pokyčiui reikia laiko.

Tam Vokietija jau turi patirties, kai sprendė panašią Rūro slėnio problemą“, – teigė Leipcigo dienraštis.

Pasak Hanoverio dienraščio „Allgemeine“, tai, kad koalicijos derybose keturios partijos taip rimtai gynė savo įsitikinimus, rodo, kad „Vokietijoje ko gero nerasime labiau tinkamos konsteliacijos, kuriai būtų galima patikėti apdairią, atsargią, įžvalgią ir kartu ryžtingą reformą klimatui draugiškos visuomenės  link“.

Kita tema, dėl kurios bandant sudaryti koaliciją smarkiai  ginčijamasi, yra leidimas bėgliams atsikviesti į Vokietiją savo šeimas. Čia Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“ kritikuoja krikščioniškųjų partijų laikyseną:

„Ar krikščionys demokratai (CDU) ir krikščionys socialai (CSU) nori ištrinti paskutinius savo krikščioniškojo paveldo likučius? Juk būtent krikščioniškumas turėtų vesti jų politiką, o ne tik bukas konservatizmas.

Pasižiūrėkime iš kitos pusės. Kas nenori leisti atsikraustyti bėglių šeimoms, tas apsunkina bėglių integraciją, kuriai seksis tuo geriau, kuo artimiau bėglius sups jų šeimos.

Kitaip sakant, nepriimti bėglių šeimų yra niekas kitas, kaip tik valstybės sankcionuotos skyrybos. Ir tai iš krikščionių sąjungos! Jei taip, tai krikščionys demokratai ir krikščionys socialai turėtų liautis kalbėję apie šeimos vertybes –iš jų lūpų tai būtų tik plepalai“, – piktinosi Berlyno laikraštis.

Regioninis bavarų dienraštis „Straubinger Tagblatt“ ragino ieškoti kompromisų ir daryti viską, kad derybos nežlugtų ir nereikėtų skelbti naujų rinkimų, „nes tai būtų visoms šalims labai rizikinga“. 

Užsienio spaudos apžvalgą baigsime žodžiais iš Vengrijos sostinės dienraščio „Nepszava“. Anot jo, „ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai labai svarbu, kad Vokietija, kaip vadovaujanti Europos Sąjungos galybė, kaip galima greičiau taptų visu šimtu procentų veiksni.

Nebūtų joks perdėjimas teigti, kad čia atsidūrėme ties Europos likimo klausimu. Jeigu derybos dėl vyriausybinės koalicijos žlugtų arba vestų prie nestabilios koalicijos, būtų tai labai bloga žinia visai Europos Sąjungai.

Juk nauji rinkimai Vokietijoje neišvengiamai reikštų Europos Sąjungos sustojimą vietoj“, – reiškė nuomonę Budapešto dienraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...