captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gegutė nebekukuoja, užspringo...

Štai ir pirmoji liepos mėnesio savaitė. Pačio vasariškiausio, pačio šilčiausio. Senuose kalendoriuose jis įvardytas liepiniu ar liepžiedžiu. O juk išties gera pastovėti žydinčios liepos pavėsyje, pasiklausyti bitelių dūzgimo – kažkaip net šventiška ir didu... 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Štai ir pirmoji liepos mėnesio savaitė. Pačio vasariškiausio, pačio šilčiausio. Senuose kalendoriuose jis įvardytas liepiniu ar liepžiedžiu. O juk išties gera pastovėti žydinčios liepos pavėsyje, pasiklausyti bitelių dūzgimo – kažkaip net šventiška ir didu... 

Todėl liepoje senovės lietuviai ir apgyvendino savo likimo deivę Laimą. O mėnuo dar ir kitų vardų bus turėjęs. Pagal kaimo darbus vadintas šienpjūčiu ar šienavimo. O pagal gyvosios gamtos reiškinius – ir kirmėliumi ar kirmičiu. Juk medelius ir daržų augalus užpuola visokie lapgraužos. 

Kokie yra mėnesio pradžios požymiai, randantys atspindį tautosakoje? Sakoma, kad liepai stojus, nebekukuoja gegutė; mat užspringstanti miežio akuotu, – šie javai jau plaukėja.  Arba pavirstanti raibuoju vanagėliu; panašumo čia išties esama. Po Petrinių paprastai prasideda drėgnesnė vasaros pusė. Priežodis sako: „Iki Petrinių visi kartu neišprašo lietaus, o po jų – ir viena boba gali“. 

Tačiau šiemet orai nelabai paiso taisyklių; jie tokie aikštingi, nenuspėjami. Nepamirškime, dabar – aktyvios Saulės metai. Ji nusėta juodomis dėmelėmis, kurių suformuoti elementariųjų dalelių srautai trikdo geoklimatinius procesus Žemėje. Sinoptikai, netgi turėdami galimybes žvilgtelti iš kosmoso į debesų skraistę, apsupusią Žemę, neretai apsirinka, numatydami orų kaitą. Gal todėl nepaseno ir liaudiškieji orų spėjimai, ypač tie apie greitąsias, netrukus ateisiančias permainas. Jie paremti gamtos reiškinių tarpusavio sąsajų pastebėjimais, kurie yra sukaupti tautos žinijoje per šimtmečių patirtį. Trumpalaikės liaudiškosios orų kaitos prognozės yra gana patikimos. 

Tai pirmiausia dangaus kūnų ir debesų spalvos saulės tekos bei laidos metu stebėjimai. Taip pat daug oro permainų požymių tiek namuose, tiek ir gyvojoje gamtoje yra susiję su atmosferos slėgio kritimu. Štai kas rodo netrukus beateinantį lietų: lašiniai kamaroje „verkia“ – rasoja, raugintų kopūstų statinėje skystis pakyla, senas dalgis iš ryto „nuėjęs“ rūdžių plėmais, pienas melžiant putoja, kepami blynai labai svyla. 

Ir dar – bus lietaus, jei garsas oru sklinda duslėdamas. Prieš lietų sode akmuo sudrėksta, bitės darosi piktos, juodvarnis praskrisdamas sukrankia po tris kartus, gaidys irgi gieda „ne į porą“ kartų. Vištos ilgai vakare vaikšto, neina tūpti; žvirbliai turškiasi skiedryne. Gandrai vaikšto po pievas murzini, taikosi sutūpti kur aukštėliau, kad ir  ant šieno kupetų. Gervės pralekia visu būriu, rėkdamos, netvarkingai, o  vanagas šaukia „pic, pic“. Tai vis prieš lietų...  Ir į mėnulį reikia atidžiai pasižiūrėti: jei apsiblausęs, šviesiu ratu „apsitvėręs“ – netrukus lietus. Dzūkai tvirtina, kad jo fazei keičiantis, lietingi orai išsilaiko – „senas jaunam perduoda palietę“. 

Liepos mėnesio pradžia mūsų pilietiniame gyvenime papuošta Valstybės diena, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo švente. Išradingai ji švenčiama: Alytuje atgis senieji amatai, Kelmėje – tradicinė lino diena, puodžių sostinėje Kuršėnuose – turininga miesto šventė. Ir dar daug kur bus įspūdingų renginių, kurie suburia visuomenę, aktyvina mūsų istorinę atmintį, stiprina tautinę tapatybės jauseną. 

Vienas jų, mano galva, šiemet išskirtinai įdomus – tai vainikuojantis Dubingių piliavietės archeologinius tyrinėjimus, čia vykusius nuo 2003 m. Nuostabiai vaizdingo Asvejos ežero (ilgiausio Lietuvoje) pusiasalyje stūkso ir pats didžiausias mūsų krašto piliakalnis. Į jį veda 76 m. tiltas, suręstas 1934 m. paties prezidento A. Smetonos rūpesčiu. Povandeniniai archeologų žvalgymai aptiko, kad šis tiltas pastatytas netoli kito buvusio jau viduramžiais, kunigaikščių Radvilų laikais. Šie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nekarūnuoti valdovai XVI a. pradžioje čia buvo įkūrę savo rezidenciją – pasistatydinę pilaitę ir bažnyčią.

Archeologai surado šių statinių likučius; o po reformatų bažnyčia – ir garsiųjų didikų šeimos kapavietę. Gretinant kaulinę medžiagą, naudojant istoriografinius šaltinius ir išlikusius portretus, tyrinėtojams Albinui Kuncevičiui, Rimvydui Laužikui ir Rimantui Jankauskui pavyko identifikuoti aptiktų Radvilų giminės atstovų palaikus. Tai legendinės mūsų istorijos asmenybės: Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584), jo pusbrolis Mikalojaus Radvilos Juodasis (1515-1565), jų šeimos nariai. 2009-sias įvyko iškilmingas kunigaikščių  perlaidojimas bažnyčios pamatuose įrengtoje kriptoje. 

Dubingių pilaitėje 1547 m. žiemą praleido Radvilos Rudojo sesuo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Jai tai buvo nerimo ir lūkesčių metas; tas nuotaikas atspindi aštuoni Barboros laiškai, rašyti iš Dubingių. Slaptosioms jos vedyboms su Žygimantu nepritarė ponų taryba, o taip pat ir karalienė motina Bona. 

Apskritai Dubingiuose buvo padaryta svarbių  sprendimų, turėjusių įtaką krašto istorinei lemčiai.  Valstybės dieną  visuomenei bus pristatomi kruopščių archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Tai pilaitės rūsiai, pirmojo aukšto kambarių išplanavimas, menantys Barboros Radvilaitės žingsnius. 

Dabar visa tai nuo laiko aštriųjų dantų uždengta apsauginiu gaubtu. O štai Vilniuje, Nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmuose jau atidaryta paroda, kurioje eksponuojami rečiausi archeologų radiniai Dubingiuose bei Radvilų epochos meno kūriniai. Graži liepos mėnesio pradžia...

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close