captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Potvyniai ir politika

Dabar Europoje prasidėjo karšta ir lietinga su potvyniais vasara, o tuoj po vasaros, rugsėjo mėnesį, turtingiausioje Europos Sąjungos šalyje Vokietijoje bus parlamento rinkimai. Apie visa tai – šioje užsienio spaudos apžvalgoje. Pirmiausia apie potvynius.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Dabar Europoje prasidėjo karšta ir lietinga su potvyniais vasara, o tuoj po vasaros, rugsėjo mėnesį, turtingiausioje Europos Sąjungos šalyje Vokietijoje bus parlamento rinkimai. Apie visa tai – šioje užsienio spaudos apžvalgoje. Pirmiausia apie potvynius.

Vokietijoje „po dramatiškų patirčių 1997 m. ir 2002-aisiais užsimota viską daryti geriau, ir 2005 m. net priimtas naujas apsaugos nuo pakilusio vandens lygio įstatymas“, – rašė Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“.

„Tačiau bėda ta, jog kai kurie Vokietijos kraštai per išimties taisykles ir savo pačių potvarkius pasiryžo įstatymo nuostatas apeiti vien dėl to, kad sutaupytų pinigų ir išvengtų tikrai baisių išlaidų.

Kita bėda ta, kad ir federacija, ir kraštai tolesnių pagerinimų apsisaugojimo nuo pakilusio vandens lygio srityje nesiėmė, nes jie dėl daugybės punktų patys tarp savęs nesutarė. Užtat visos federacijos apimtimi suderinta ir potvyniams kelią užkertanti procedūra vis dar tolimos ateities dalykas. Bet tą pagaliau reikia pakeisti“, – teigė rytinėje Vokietijoje, prie pat sienos su Lenkija, leidžiamas dienraštis.

O anot pietvakarių Vokietijos dienraščio „Stuttgarter Zeitung“, „gamtos saugotojai pagrįstai skundžiasi, jog apsauga nuo pakilusio vandens lygio ligi šiol reiškė tik užtvankų stiprinimą ir aukštinimą bei rezervuarų poplūdžiams sugauti statymą. Tačiau plokštumoje kol kas šiuo atžvilgiu nedaug kas padaryta“.

„Tam, kad vandeniui duotume daugiau vietos, geriausia būtų, kad upių slėniai vėlei virstų tuo, kuo kadaise jie ir būdavo – natūraliomis lankomis, kuriose vanduo galėjo išsilieti po didelius plotus.

Tačiau šitie jau seniai ir įsakmiai gamtos draugų keliami reikalavimai nesulaukė daugelio politikų ir ypač daugelio vietinių bendrijų dėmesio“, – skundėsi Štutgarto dienraštis.  

O Bavarijos Niurnbergo „Zeitung“ pabrėžė, kad „ko gero, neišvengsime upės tėkmių pakeitimo, užtvankų stiprinimo ir gerinimo bei papildomų polderių įrengimo. Klimato kaita – tai reiškia ir mąstymo kultūros kaitą“.

Labai svarbų dalyką nurodė Kelno „Stadt-Anzeiger“: „kadangi rinkimų kova reikalauja ir simbolinių vaizdų, tai matysime aukšto rango politikus, apsiavusius guminiais batais ir susirūpinusiomis akimis apžvelgiančius permirkusius pylimus ir dumblą bei suniokojimą po nuslūgusių vandens masių šalies rytuose ir pietuose“.

„Kanclerė A. Merkel padarė pradžią. Tai gali atrodyti juokinga, kitiems gal net ir atgrąsu, tačiau tai suveikia. Tą jau žinome vėliausiai nuo 2002-ųjų, kada tuometinis kancleris Gerhardas Schröderis įveikė savo varžovą Edmundą Stoiberį iš dalies dėl to, kad jis, kancleris, per Oderio potvynį laiku parodė veiksmingą susirūpinimą“, – rašė Kelno laikraštis.

Šiai minčiai pritarė ir Veimaro dienraštis „Thüringische Landeszeitung“, rašydamas, jog „labai pritinka, kad kanclerė apsiauna vandens nepraleidžiančius batus ir pati tiksliai apžiūri potvynio paliestus regionus.

Aišku, kad čia esmė – dalyvavimas. Esmė ir simbolių politika: mes, valdžia, esame su Jumis, kai Jums mūsų reikia“, – rašė Tiuringijos laikraštis.

Nacionalinis Vokietijos dešiniosiosios pakraipos dienraštis „Welt“ sutiko, kad „niekas taip nesukelia rinkėjų palankumo kaip įtikinamai inscenizuotas katastrofų valdymas – tą jau įrodė dažnai cituojama Schröderio 2002 m. „lyderystė guminiais auliniais batais“.

„Tačiau koks bebūtų politinis laimikis iš šios katastrofos, vis dėlto galioja ir Grimos miesto Saksonijoje mero žodžiai: „du šimtmečio potvyniai per 11 metų – to jau per daug“. Tas, kuris upes išlygina, turi skaitytis su faktu, kad jos tampa greitesnės. Reino tėkmės greitis per pastaruosius metus padvigubėjo.

Gali būti, kad potvynių padažnėjimas yra ilgalaikės klimato kaitos pasekmė, gali būti, kad tai tik gamtos valiūkiškumo išraiška. Tačiau aišku, kad upėms reikia vietos. Kas šito nepaiso, tam belieka statytis namus ant smėlio“, – išmintingai rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas Vokietijos nacionalinis dienraštis.

Skeptiškai apie apsėmimais pasinaudojančius politikus pasisakė Vienos dienraštis „Presse“. Anot jo, ten, kur reiškiasi noras padėti, prisėlina ir modernieji dambos grafai, kuriems jų įvaizdžio kalviai pataria, ar pasirodymas prieš kameras būriuotojo drabužiais ar semiant vandenį apsimoka.

„Tam, kad nurimtų sąžinė, atidaromos sąskaitos nukentėjusiųjų naudai, ir tai gerai. Vandenims nuslūgus pavydas ir bloga valia vis tiek greit pasirodys. Kiek kompensacijos gaus vienas kaimynas? Kiek kitas?

Rūpintis, kad dorojantis su nuostoliais viskas eitųsi tvarkingai, yra ne tik draudimo bendrovių darbas, bet ir apdairių politikų privilegija – kaip tik čia modernieji dambos grafai, per katastrofas žūtbūt norintys būti nufotografuojami, gali ir privalo darbuotis“, – rašė Vienos dienraštis. 

Kitas Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ teigė, jog dabar svarbu ne tik rūpintis aukomis, bet ir „persvarstyti ligšiolinę aplinkos politiką ir bendromis pastangomis ieškoti naujos strategijos prieš vis dažniau pasitaikančius apsėmimus“ tam, kad „greitai ir efektyviai pasiūlytume apsaugą nuo naujų katastrofų“.

Taip pat daug nuostolių patyrusios Čekijos dienraštis „Hospodarske Noviny“ teigė, jog „ne atsitiktinumas, kad išgyvename jau ketvirtą didžiulį potvynį per labai trumpą laiko tarpą. Tai tipiškas Žemės šilimo padarinys“.

„Dar mūsų galioje klimato kaitą gerokai sušvelninti. Tačiau tam reiktų pasaulinės energetikos sistemos, kuri remtųsi atnaujinamomis energijos formomis ir radikaliai sumažintų dujų išmetimą. Tai visais atžvilgiais ambicingas užmojis“, – rašė Prahos verslo dienraštis.

Miunchene leidžiamas kairiųjų liberalų pakraipos dienraštis „Süddeutsche“ dar prieš potvynius Vokietijoje kritiškai ir su ironija atsiliepė apie trečią kadenciją norinčią užsitikrinti kanclerę Angelą Merkel.

Ji rinkėjams „numeta porą trupinių – didesnius vaikpinigius, papildomą pensiją motinoms, daugiau investicijų į viešąjį transportą – kai kuriuos tų dalykų Krikščionių demokratų partija jau seniai žadėjo. Bet kada tai bus įgyvendinta ir kas už tai sumokės – dievaži, pagyvensim pamatysim, ženkim žingsnį po žingsnelio, kaip visada“.

Toliau ironizuodamas kanclerę Pietų Vokietijos laikraštis primetė jai vienas kitam prieštaraujančius pažadus, pavyzdžiui: „mes taupysim, bet kartu ir leisim pinigus“.

Augsburgo dienraščio „Allgemeine“ žodžiais, „kai vokiečiai rugsėjį balsuos, jų sprendimą lems dvi temos: europietiškoji skolų krizė ir kova už didesnį socialinį teisingumą. Kanclerė nori abiejose srityse susitvarkyti. Tai logiška. Bet ir rizikinga. Kai Angela Merkel, viena vertus, pažada socialinių gėrybių nesakydama, iš kur tam paims pinigų, ji, kita vertus, kelia pavojų savo, kaip valstybės finansų sanuotojai, patikimumui“.

Liuneburgo „Landeszeitungas“ taip pat teigė, jog „tas, kas likusiam žemynui liepia taupyti, o pats savo tautiečiams pila gėrybių tarsi iš gausybės rago, duoda stiprų iššūkį savo patikimumui. Tiek šalies viduje, tiek užsienyje“.

„Galbūt tai tik bandomieji balionai, kuriuos už perrinkimą kovojanti kanclerė paleido į orą, tačiau ir Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, ir visur, kur tik jaučiasi krizė, tikriausiai į tai žiūrima su nusistebėjimu“, – rašė šiaurinės Vokietijos vietinis laikraštis.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...