captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Laučius. Kad nepasikartotų idėja „Ir tuomet dirbom Lietuvai“

Iki 1989 metų sausio Lietuvoje oficialiai vyravo vadinamojo „suvereniteto TSRS sudėtyje“ idėja. Vyresnio amžiaus skaitytojai greičiausiai prisimena, o jaunesniems galima priminti, jog tokio keisto „suvereniteto“ siekė Lietuvos komunistų partija (LKP) ir jos bendraminčiai. Sąjūdis, kurį laiką vengęs aštresnės konfrontacijos, apie visiškos nepriklausomybės siekį paskelbė 1989 metų sausį.
Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

„Suvereniteto TSRS sudėtyje“ idėja vainikavo Lietuvos komunistams ir jų gerbėjams būdingą psichologinę politinę nuostatą, kurią gan tiksliai išreiškė Algirdo Brazausko knyga „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Ši nuostata perša mintį, kad sovietinę Lietuvą administravę vietos šeimininkai labai gerai tvarkėsi ūkyje, „dirbo Lietuvai“, ir iki visiškos laimės trūko tik Maskvos sutikimo duoti šiems nacionaliniams ūkvedžiams daugiau galių. Ir šiek tiek daugiau laisvių vietos darbo liaudžiai. Tai ir būtų buvęs „suverenitetas TSRS sudėtyje“.

1992 metų Seimo rinkimai, kuriuos triuškinamai laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), buvo „Ir tuomet dirbome Lietuvai“ politinės mitologijos pergalė – pavėluotai pareikštas didelės dalies rinkėjų noras mėgautis „suverenitetu TSRS sudėtyje“ arba neišvengiamu šios būsenos „update`u“. Bet jei šiandien kam nors atrodo, kad per 25 metus, praėjusius po anų rinkimų, visuomenė nebenori jokių „suverenitetų sudėtyje“, o politinė klasė išsivadavo iš „Ir tuomet dirbome Lietuvai“ mitologijos, tai šitaip manantys klysta.

Šiandien vyraujanti tendencija yra po truputį, bet nuosekliai mažinti Lietuvos suverenumą ES sudėtyje. Reikia visiškai neišmanyti politinės teorijos ir politikos bei itin laisvai interpretuoti Konstituciją, kad manytum, jog Konstitucijos įpareigojimų „suverenitetas priklauso tautai“ ir „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ vis dar iš tiesų griežtai paisoma. Nuo tada, kai Seimas pataikūniškai balsavo už Konstitucijos Europai projektą, su būgnais ir trimitais žygiuojame naujo ir vis mažėjančio „suvereniteto sudėtyje“ link.

Narystė ES – be abejo, naudingas dalykas. Kaip ir kai kurių sričių integracija. Problema yra net ne tiek judėjimas federalizacijos link, kiek tai, kad ši slinktis politiškai nė nesvarstoma ir viešai beveik nekvestionuojama: suverenumas, kurio pamažu išsižadama, vertinamas kaip spalvoti stiklo karoliai mainuose su čiabuviais, už kuriuos šie atneša maisto ir brangenybių. Kitaip tariant, gąsdina ne tiek procesas, kiek jo suvokimas – tai, kad jaučiamės atiduodą stiklo karoliukus, nors iš tikro lengva ranka atsisakome 1918-aisiais ir 1990-aisias pakloto pamato.

Kažkada tos kartos, kuri „dirbo Lietuvai“, atstovas „valstietis“ Alfredas Pekeliūnas pareiškė, kad Lietuva SSRS sudėtyje buvo „visų gerbiama valstybė“. Šis jo pareiškimas gerai atskleidžia, kaip tokio tipo piliečiai įsivaizduoja valstybingumą. Galima iš jų šaipytis ar jų gailėtis, bet nereikėtų manyti, kad šitokia valstybingumo kaip „suvereniteto sudėtyje“ samprata būdinga tik homo sovieticus atrūgoms. Panaši jausena ir mąstysena šiandien persmelkia politinio status quo šlovintojų kapelą ir jos gerbėjus, nematančius problemos dėl Lietuvos narystės tokioje ES, kuriai jau atvirai svetima nacionalinės valstybės idėja.

Vaizdingai kalbant, Lietuvos politiką šiandien iš dalies lemia tie, kurie, leisdami po truputį nykti valstybingumui, dar po ketvirčio amžiaus galės rašyti prisiminimų knygas tuo pačiu puikiu pavadinimu – „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Jų supratimas apie Lietuvą, kuriai dirbama, nedaug kuo skiriasi nuo A. Brazausko, o valstybingumo suvokimas – nuo A. Pekeliūno. Ir posovietinė, ir eurobiurokratinė mąstysena išgarina valstybingumo idėją: arba Lietuva ir darbas jai sutapatinami su vietos ūkiniu gyvenimu ir kolonijiniu administravimu, tarsi politika būtų tik nereikšmingas antstatas, arba nacionalinio valstybingumo palaipsniui atsisakoma kaip konservatyvios atgyvenos ir ekonominės pažangos stabdžio.

Ir dabartinis, ir sovietinis politinės tapatybės išgarinimo mentalitetas skleidžia, kalbant projekto „Idėja Lietuvai“ terminais, dvi labai panašias, nors visiškai skirtingoms tikrovėms (tada – okupacijos, dabar – savanoriškos integracijos) pritaikytas idėjas Lietuvai. Abi šios idėjos panašiai depolitizuoja visuomenes, politinę tautą versdamos internacionaline darbo liaudimi. Jos abi kuria naują žmogų, bet tas jų žmogus yra kur kas arčiau gyvulio nei tradicinių žmogiškumo sampratų, kurias mums davė Jeruzalė ir Atėnai ir ant kurių pastatyta Vakarų civilizacija ir bendra istorija.

Trumpai ir paprastai tariant, jos moko žmogų apsieiti be to, kas jį labiausiai skiria nuo gyvūnijos ir augalijos pasaulių: politikos, religijos, istorinės tapatybės ir meilės išminčiai. Jos itin panašios tuo, kad ekonomikai teikia pirmenybę prieš politiką, biurokratinei imperijai – prieš nacionalinę valstybę, kūnui – prieš sielą, tikrovę iškraipančiai ideologijai ir socialinei inžinerijai – prieš laisvę, prigimtį ir istoriją.

Skiriasi jų tikrovės prievartavimo mastai, bet ne objektai: vieni, kaip „Lidl“, kryžius nuo bažnyčių trina virtualiai, o kiti naikina kryžius gyvai kartu su kunigais ir bažnyčiomis. Tie, kurie trina kryžius tik nuotraukose ir draudžia kalėdines eglutes, akivaizdžiai yra jautresni už savo žiauriuosius pirmtakus, bet jų santykis su tiesa ir tikrove – dar labiau iškrypęs nei komunistų.

Todėl šiomis aplinkybėmis, paklaustas, kokios politinės idėjos pirmiausiai reikia dvidešimt aštuntus nepriklausomybės metus gyvenančiai Lietuvai, sakyčiau, kad tos, kuri padėjo tą nepriklausomybę atkurti. Nacionalinio valstybingumo ir politikos pirmenybės prieš ūkio ir administravimo reikalus, meilės tiesai – prieš politinį korektiškumą ir ideologinį aktyvizmą, neišgalvotos Lietuvos – prieš karjeristų ir prisitaikėlių mitą (nesvarbu, ar sovietinį, ar eurobiurokratinį) „Ir tuomet dirbome Lietuvai“.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...