captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Zuoko reklamuota kriptovaliuta prekiauja pažadais

Ambicingi tikslai, šviežia kriptovaliuta ir kolosalios apyvartos vos per keletą metų. Tai savo klientams žada lietuviškas projektas „TokenDesk“, kurio vėliavnešiais tapo buvęs Seimo narys Gintaras Tamošiūnas bei ilgametis Vilniaus meras bei taip pat buvęs Seimo narys Artūras Zuokas. Bet realybė nuo pažadų gali smarkiai skirtis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bent jau taip mano „TokenDesk“ klientu apsimetęs užsienietis, kuris tikina buvęs verčiamas susimokėti ne kriptovaliutininkams, o... prieskoniais prekiaujančiai firmai. Be to, „TokenDesk“ sąskaitą apribojo mokėjimų operatorė „Paysera“. „Paysera“ neslepia, kad sąskaitą „TokenDesk“ suteikė ne tokiai veiklai, kokia buvo vykdoma. Bet ir tai dar ne viskas. Aiškėja, kad šiame versle yra ir šešėlinių žaidėjų.

Pavyzdžiui, Vytenis Mažiulis, susijęs su „vokeliais“ pagarsėjusia Balsas.lt grupe. Dar viena asmenybė, kurios „TokenDesk“ projekte nematyti – verslininkas Arūnas Miknius, taip pat sietas su Balsas.lt grupe bei dalyvavęs staigiu fiasko pasibaigusiame bankininkystės projekte Rusijoje. „TokenDesk“ vadovai kategoriškai neigia A. Mikniaus dalyvavimą projekte, tačiau jį patvirtina kitas žmogus – projekto veidu prieš pat startą tapęs A. Zuokas.

Prekyba pažadais

Pasaulį krečianti kriptovaliutų karštinė Lietuvos neaplenkė. „TokenDesk“ – Lietuvoje gimusi iniciatyva – paskelbė ketinanti tapti stambia žaidėja šioje sparčiai augančioje, bet ir skeptikų kritikos nestokojančioje rinkoje. Savo klientams „TokenDesk“ pasiūlė „tokenus“ arba „žetonus“ – didelę dalį pasaulinės rinkos esą siekiančią užimti kriptovaliutą. Tik yra vienas „bet“ – „tokenai“ platinami jau keletą savaičių, tačiau jokios kriptovaliutos niekas nenusipirko. Bent jau kol kas. Paprastai tariant, „TokenDesk“ prekiauja pažadu. Klientai Lietuvos kriptovaliutų pionieriams moka pinigus – atsiskaitant virtualia ar tikra valiuta – ir mainais įgyja teisę į tam tikrą kiekį „tokenų“, kuriuos „TokenDesk“ į apyvartą paleisti žada kitų metų pradžioje. „TokenDesk“ netrūko viešumo. Lietuvių kompanija stengėsi nuskambėti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, kur auditorijos dėmesį turbūt labiausiai patraukė viena žinia. Rugsėjo pabaigoje pranešta, kad prie „TokenDesk“ komandos jungiasi ne bet kas, o „legendinis Vilniaus meras Artūras Zuokas“.

Bet praėjus vos kelioms savaitėms po garsaus kriptovaliutos platinimo starto, „TokenDesk“ turi rimtų problemų. Ne tik dėl „Paysera“ sprendimo – savo garbės žodžiu prekiaujantys veikėjai patys paneiginėja vienas kito žodžius, neatsako į labai konkrečius klausimus, o sau neparankius faktus atmeta atsisakydami atsakyti į klausimus.

Arūnas Miknius: žmogus, kurio nėra. Bet yra

Keli tarpusavyje visiškai nesusiję šaltiniai 15min informavo, kad viena kertinių figūrų „TokenDesk“ projekte – Arūnas Miknius. Šis verslininkas nėra nei elito vakarėlių liūtas, nei dažnas svečias žurnalų viršeliuose. Vis dėlto jis žiniasklaidoje ne kartą sietas su Balsas.lt grupe, o pernai pasižymėjo keistoje lietuviškos bankininkystės istorijoje Rusijoje. A. Miknius buvo vienas pagrindinių lietuvių investuotojų Rusijos banke „Kapitalbank“, kuriam pernai Rusijos centrinis bankas atšaukė licenciją ir įvedė laikiną administraciją. Sprendimo motyvas – didelės banko investicijos į menkavertį turtą. Lietuvoje būtent dėl tokio pobūdžio operacijų pastaraisiais metais sustabdyta net kelių kredito unijų veikla. Netrukus po centrinio banko intervencijos Rusijos „Kapitalbank“ pasiprašė bankroto.

A. Mikniaus akcininkų struktūroje tuo metu jau nebuvo, bet lietuviai investuotojai banke dar figūravo. Kai 15min domėjosi lietuviškos bankininkystės Rusijoje ypatumais, paminėtas ir buvęs Seimo narys G. Tamošiūnas – jis deklaravo dirbęs Rusijos kompanijoje „Bėkšta“. Šio verslo savininkas ir A. Mikniaus partneris – Rusijoje veikiantis verslininkas Vytautas Bėkšta – 15min pernai teigė, jog G. Tamošiūnas konsultavo jo verslą. Dabar kriptovaliutos pionieriumi tampantis G. Tamošiūnas kategoriškai neigia bet kokį A. Mikniaus dalyvavimą „TokenDesk“ projekte. „Nežinau tokių žmonių šitam projekte“, – 15min teigė G. Tamošiūnas, paklaustas apie A. Mikniaus ir buvusio Balsas.lt akcininko V. Mažiulio indėlį į „TokenDesk“.

G. Tamošiūnas. stop kadras

Tokią pat poziciją – tik raštu – 15min pateikė vienas „TokenDesk“ vadovų Tomas Mičkauskas. „Nepažįstu tokio asmens“, – nurodė T. Mičkauskas. O visiškai kitokią tiesą pateikė buvęs Vilniaus meras A. Zuokas. „Aš bendravau su daugeliu. Be abejo, aš ir Gintarą [Tamošiūną] gerai pažįstu, kaip buvusį savivaldybės darbuotoją. (...) Pirmiausiai – jisai tas kontaktinis asmuo, kuris šioje temoje bando atrasti naujas galimybes. Be abejonės, po to buvo kalba su daugiau komandos narių. Tame tarpe – ir su A. Mikniumi“, – sakė A. Zuokas. Paprašytas patikslinti A. Mikniaus vaidmenį „TokenDesk“ projekte, politikas teigė tikslaus jo statuso nežinantis.

Bet, priešingai nei G. Tamošiūnas su T. Mičkausku, jis A. Mikniaus dalyvavimą projekte patvirtina ir neslepia tuo įsitikinęs asmeniškai. A.Zuokas projekte teigia dalyvaujantis „edukaciniais sumetimais“ ir „TokenDesk“ patarėju dirbantis be jokio atlygio. A. Mikniaus dalyvavimą jis patvirtina, bet tame nemato nieko blogo – kaip ir prastai pakvipusioje A. Mikniaus investicijoje į rusišką banką.

„Kai reikia, mes visus Rusijos sprendimus vertinam kaip subjektyvius ar inicijuotus vienokių ar kitokių sumetimų. Kai reikia – mes vertinam priešingai. Šio atvejo aš negalėčiau komentuoti“, – sakė A. Zuokas, priminus A. Mikniaus investicijas Rusijoje.

A. Zuokas iš „TokenDesk“ komandos trauktis neketina. „Visos naujovės, visos naujos iniciatyvos neišvengiamai yra susijusios su tam tikra rizika“, – filosofiškai naujienas vertino buvęs meras.

Kriptovaliuta su prieskoniu

Į 15min kreipėsi ir savo tapatybės neatskleisti paprašęs užsienietis, sumanęs paeksperimentuoti su „TokenDesk“ kompanija. Pasinaudodamas netikru profiliu ir išgalvota amerikiečio „Ron Conway“ tapatybe, jis susisiekė su „TokenDesk“ kaip potencialus investuotojas. Tai, ką jam atsiuntė vienas „TokenDesk“ vadovų Tomas Mičkauskas, jį gerokai nustebino. „Klientas“ 15min persiuntė T. Mičkausko siųstą trišalės sutarties ruošinį. Jame nurodoma, kad už „tokenus“ pirkėjas turi atsiskaityti ne oficialiai nurodomam gavėjui, vos prieš kelias savaites atidarytai Jungtinės Karalystės įmonei „TokenDesk Ltd“, o visiškai kitam juridiniam asmeniui. Šis juridinis asmuo – tai bendrovė „Tavlinas“.

Šis pavadinimas jums turbūt nėra girdėtas. Bet kitą greičiausiai žinote. Tai „Saldva“ – pakankamai gerai žinomas prekinis ženklas, kuriuo pažymėtus prieskonius perka daugybė pirkėjų visoje šalyje.

Įmonės savininkas ir vadovas – Vytenis Mažiulis, prieš keletą metų linksniuotas „vokelių“ skandale pagarsėjusio portalo „Balsas.lt“ istorijoje. Tas pats V. Mažiulis, kurio dalyvavimą projekte neigia G. Tamošiūnas – netrukus neigs ir T. Mičkauskas. Kaip rodo 15min atsiųstos susirašinėjimo kopijos, „TokenDesk“ atstovas T. Mičkauskas V. Mažiulį pristatė kaip vieno lietuviško banko vadovą. Ir tai beveik tiesa – V. Mažiulis taip pat vadovauja „Rato“ kredito unijai, kuri neseniai skelbėsi pretenduojanti tapti banku.

Vis dėlto T. Mičkauskas kategoriškai neigia ne tik V. Mažiulio dalyvavimą projekte, bet ir laiškų siuntimą. Iš pradžių, kai 15min jam paskambino, kriptovaliutos pionierius metė ragelį, vos nuskambėjus klausimui apie prieskoniais prekiaujančią įmonę. Po to jis kurį laiką neatsiliepė į skambučius, bet vėliau vis dėlto ragelį pakėlė – ir patikino pokalbį nutraukęs, nes buvo susitikime. Į klausimus T. Mičkauskas atsakyti sutiko. Tik raštu. Štai jo atsakymas apie V. Mažiulio bendrovės „Tavlinas“ dalyvavimą „TokenDesk“:

„Pirmą kartą girdžiu apie šią įmonę. Jokia kita įmonė mūsų veikloje nedalyvauja, kaip tarpininkas. Turime įvairias įmones, kaip partnerius, pvz., IT produktų vystymo kontekste, tačiau prieskonių prekyba su mūsų veikla niekaip nėra susijusi. Asmens tokiu vardu ir pavarde [t. y. Vytenio Mažiulio] nepažįstu. TokenDesk veikloje konkrečiai šis asmuo nedalyvauja.“ Tada T. Mičkauskui nusiuntėme 15min pateiktas susirašinėjimo kopijas bei trišalės sutarties ruošinį, kuriame matyti tiek V. Mažiulio pavardė, tiek „Tavlino“ pavadinimas. Visa tai T. Mičkauskas pavadino klastote.

Svetainės saldva.lt fragmentas. 15min.lt nuotr.

„Negalėčiau pakomentuoti falsifikuotos informacijos”, – jau trumpesniame, lietuviškas raides apleidusiame atsakyme teigia T. Mičkauskas. Padedant tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP specialistams, išanalizavome laiško, kuriame siųsta sutartis su „Tavlinu“, metaduomenis. Vėliau juos palyginome su metaduomenimis iš laiškų, kuriuos T. Mičkauskas tikrai siuntė 15min – iš to paties el. pašto, kurį nurodo ir pirkėju apsimetęs užsienietis. Metaduomenų analizė rodo, kad abu laiškai siųsti iš to paties IP adreso Vilniuje. Netrūksta ir daugiau duomenų, rodančių, kad klientu apsimetęs užsienietis laiško veikiausiai nesuklastojo. Ketvirtadienį telefonu paprašytas plačiau pakomentuoti savo kaltinimus elektroninių laiškų klastojimu, T. Mičkauskas pareiškė, kad tai jis padarytų nebent tokiu atveju, jei kartu dalyvautų ir susirašinėjimą 15min persiuntęs užsienietis. „Jeigu jums kažkokių klausimų kyla, galim susitikti su tuo žmogumi ir pasižiūrėti – kas meluoja, o kas ne“, – sakė verslininkas.

Paprašytas paaiškinti, kodėl abu laiškai – tiek tikras, tiek jo minima „falsifikuota informacija“ – atkeliavo iš to paties IP, T. Mičkauskas į tolesnius klausimus atsakyti atsisakė. „Žinokit, aš dabar užsiėmęs esu – pirmas dalykas. Antras dalykas – į jūsų visus klausimus atsakiau“, – pareiškė jis, dar kartą pareikalaudamas susitikimo su laiško siuntėju. Dar kartą priminus, kad IP adresai iš tikro jo laiško ir „falsifikato“ sutampa, jis prisiminė vėl esantis susitikime. „Dabar aš negaliu kalbėti. Esu susitikime“, – sakė T. Mičkauskas, pasiūlydamas parašyti dar vieną elektroninį laišką.

Buvo ir dar vienas klausimas, į kurį T. Mičkauskas atsakyti nepanoro. Teiravomės, kokia pinigų, panaudotų „TokenDesk“ startui, kilmė. Iš pradžių „TokenDesk“ atstovas tvirtino, esą „visos lėšos, surinktos šiuo metu vykstančio ICO metu, bus naudojamos projekto vystymui”. Patikslinus, kad domina ne „tokenų“ platinimo metu surinktų lėšų panaudojimas, o pinigų, panaudotų šių lėšų pritraukimui, kilmė, T. Mičkauskas atsakymo nepateikė.

„Paysera“ apribojo sąskaitą

„TokenDesk“ siūlo aibę atsiskaitymo būdų – ne tik pavedimai į prieskoniais prekiaujančio V. Mažiulio verslo sąskaitą. Pavyzdžiui, prie „TokenDesk“ sistemos prisijungusi 15min žurnalistė gavo sąskaitos ruošinį, kuriame nurodoma „Paysera“ sąskaita Lenkijoje, o mokėjimo paskirtis apibrėžiama abstrakčia sąvoka „IT paslaugos“. Nei kriptovaliutų, nei „tokenų“ mokėjimo paskirtyje nurodyti nereikia.

15min susisiekus su vienu „Paysera“ vadovų Kostu Noreika, jis informavo, kad „TokenDesk“ sąskaita jau kurį laiką yra apribota.

„Dabar mes tai įmonei sąskaitą apriboję esam, nes pas mus vidinės taisyklės sako, kad valiutų prekyba ir ICO platinimas yra mums nepriimtina veikla“, – sakė K.Noreika. Pasak jo, apie „TokenDesk“ sąskaitą „Paysera“ sužinota atsitiktinai, apsilankius kriptovaliutos pionierių renginyje.

„Buvau nuėjęs, pasiklausiau, ką tiksliai jie ten daro. Perpasakojau savo prevencijai [t. y. prevencijos skyriaus specialistams], prevencija tada viską išsiaiškino. Ir mes įvertinome, kad mums netinka“, – tęsė K.Noreika. Be to, pašnekovas neslepia manantis, kad „TokenDesk“ generuojami sąskaitų ruošiniai pateikia neteisingą ar netgi melagingą informaciją. „Jie instrukcijose sako – perveskit ir parašykit, kad „už IT paslaugas“. O tai yra visiškai neteisingai. (...) Melagingai pateikinėti šitą – mums tai nebuvo priimtina“, – sakė K. Noreika.

Sužinojęs apie kriptovaliutų platinimą per prieskoniais prekiaujančią įmonę, verslininkas neslėpė nuostabos. „Nežinau, kodėl jie taip darė“, – teigė K. Noreika. G. Tamošiūnas su T. Mičkausku problemų su „Paysera“ neneigia. Abu „TokenDesk“ atstovai patikino, kad dalis operacijų perkelta į kitą banką. Anot T. Mičkausko – Jungtinėje Karalystėje.

Siūlo aplenkti pasiūlymą

Anot G. Tamošiūno, „Paysera“ veikiausiai seka Lietuvos banko rekomendacija dėl kriptovaliutų platinimo. Vis dėlto „Paysera“ atstovas K. Noreika neslėpė, jog sprendimas dėl „TokenDesk“ priimtas dar prieš Lietuvos bankui paskelbiant įspėjimą kriptovaliutų tematika. 15min kalbintas IT saugumo ekspertas Marius Pareščius nerekomendavo dalyvauti šiame platinime. Mat jame platinamas „oras“ – jokie „žetonai“ (angl. Tokens) klientų piniginių nepasiekia, o juos žadama pervesti tik 2018 m. pradžioje. Tai reiškia, kad neįgyvendinta netgi projekto techninė dalis – žmonės kviečiami pinigus mokėti už pažadą, kad kažkada gaus neaiškios vertės virtualius „žetonus“.

„Neturėkite reikalų ten, kur jums gresia dideli finansiniai nuostoliai. Nesąžiningi tokenų platintojai pasaulyje jau yra apgavystės būdu išvilioję dešimtis milijonų dolerių. Ar šis atvejis bus toks – sunku pasakyti, bet šiuo metu platinami netgi ne tokenai, o pažadas juos pervesti. Ar tokia investicija atsipirks, įvertinti būna labai sunku, tenka pasikliauti tik ta informacija, kurią pateikia organizatoriai. Būtina atsižvelgti į tai, kokie asmenys organizuoja platinimą“, – teigė M. Pareščius.

Jis paaiškino, kad normaliu atveju „žetonus“ pirkėjai gauna iškart išmanaus sandorio (smart contract) būdu – „žetonai“ priskiriami pirkėjo elektroninės valiutos piniginei. 15min pabandė įsigyti minimalų „žetonų“ kiekį – 1 žetoną. Jo kaina su 55 proc. nuolaida siekia 0,0045 „Ethereum“ valiutos – apie 1,12 euro. Platintojų svetainėje atsirado įrašas, kad gauta apmokėta suma, o pačių žetonų ir išmanaus kontrakto – nė kvapo. „Žetonus“ žadama pervesti 2018 m. sausio 22 d.

„Kai „SpectroCoin“ platino „Bankeros“ tokenus – jie pinigines pasiekdavo iškart“, – gūžčioja pečiais M. Pareščius. Išmanieji kontraktai, kurie įprastai sudaromi platinant naujas kriptovaliutas ar „žetonus“, paprastai sudaromi iškart. „TokenDesk“ skelbiasi, kad jau išplatino kone du milijonus „žetonų“ – jei ši suma yra teisinga, iš investuotojų pritraukta apie 2,16 mln. eurų. G. Tamošiūnas dėl „smart contract“ sutinka ir tikina, kad šis metodas „TokenDesk“ bus. Tik po to, kai bus surinkti visi pinigai.

„Mūsų šiuo atveju smart contract bus užbaigtas kurti pabaigus platinti tokenus. Kadangi mes nežinome tikslaus kiekio – kokį jį pavyks išplatinti“, – aiškino buvęs Seimo narys. Anot jo, toks techninis sprendimas – „smart contract“ pritaikyti tik surinkus visus įmanomus pinigus iš investuotojų – kaip tik yra saugesnis. Esą taip kriptovaliutos pirkėjai apsaugomi nuo savo investicijos nuvertėjimo.

„Jei jūs norėsite tą tokeną parduoti už tam tikrą nominalią vertę, tai kūrėjas jų turės tikrai didelį kiekį ir jį keitykloje išmetęs parduoti galės tikrai, numušti kainą jo. To tokeno vertė labai žymiai nuvertėtų. Kad tokio atvejo nebūtų su mumis, mūsų projektu, mes esam nustatę, kad iki sausio 22 d., tarkim, pasibaigus platinimui, (...) mes įprogramuojam labai tikslų kiekį tokenų, kiek esame realiai pardavę, į smart contractą – ir žmonės yra apsaugoti nuo infliacijos. Nuo nuvertėjimo“, – tvirtino G. Tamošiūnas.

Žadamas pelnas – beveik kaip visų

Lietuvos bankų 15min kreipėsi į „TokenDesk“ klientų aptarnavimą siekiant įvertinti, kokie pažadai dalijami klientams – ar pateikiamos kokios kainų prognozės. „Tai priklausys nuo rinkos. Mes numatome maždaug 15 JAV dolerių (12,75 eurų) po to, kai žetonai bus listinguojami biržose“, – žada klientų aptarnavimo specialistė Victoria. Ji nuvilia, kad be sausio „žetonų“ nebus galima niekaip realizuoti ar perleisti.

Tad žadama, kad „žetonų“ vertė išaugs 11 kartų – o listinguoti biržose „žetonus“ ketinama jau kitų metų vasarį. „TokenDesk“ baltojoje knygoje aiškinama, kad jų platinami TDS „žetonai“ ilgainiui įgis vis didesnę vertę, nes kompanija skirs vis didesnes sumas jų atpirkimui rinkoje.

„Žetonų atpirkimo programa yra būdas atsilyginti TDS bendruomenei. „TokenDesk“ ketina skirti 12 proc. mūsų grynojo pelno supirkti TDS žetonus. Tai palaipsniui didins TDS žetonų vertę ir likvidumą. Atpirkti žetonai bus sudeginti išmaniuoju sandoriu“, – žadama baltojoje knygoje. Taip pat siūloma galimybė gauti 5 proc. nuo kiekvieno pritraukto kito pirkėjo įsigijimų. Tačiau grynojo pelno prognozės – itin optimistinės.

Jei 2018 m. tikimasi uždirbti 0,18 milijono JAV dolerių, tai 2021 m. – jau 216,8 mln. eurų. Mat platforma tikisi tais metais išplatinti elektroninių valiutų (ICO) už 5,63 milijardo JAV dolerių. Palyginimui, visi Lietuvoje veikiantys bankai kartu sudėjus pernai uždirbo 252 mln. eurų pelno. Netgi čia įvelta matematinių klaidų, kadangi prognozuojama, kad „TokenDesk“ pardavimai sudarys 10 proc. nuo 563 milijardų visų naujų valiutų pardavimų, tačiau apskaičiuota apyvarta jau yra tik 5,6 milijardai vietoj 56,3 milijardo, arba 1 procentas. 15min neturi galimybių įvertinti, kiek realistiškos tokios naujų kriptovaliutų platinimo apimtys.

Startui planuoja dešimtis milijonų

„TokenDesk“ platformos plėtojimui mums reikia pritraukti bent 50 tūkst. ETH (12,4 mln. eurų). Ši investicija reikalinga siekiant plėtoti „TokenDesk“ platformą su minimaliomis funkcijomis. Beta versijai ir maksimalių savybių įdiegimui „TokenDesk“ reikės 100 tūkst. ETH (24,8 mln. eurų)“, – teigiama platformos baltojoje knygoje. Numatyta maksimalus 20 milijonų „žetonų“ kiekis, kurį ketinama išplatinti. Jei toks kiekis būtų išplatintas skelbiamomis kainomis, platforma pritrauktų apie 38,15 mln. eurų. Tiesa, 30 proc. žetonų kompanija ketina pasilaikyti sau. Paprašytas įvertinti ambicingus „TokenDesk“ planus, projekto veidas G. Tamošiūnas ne tik patikino neapsirikęs su prognozėmis, bet ir pareiškė, kad tos prognozės galėjo būti pernelyg kuklios.

„Mūsų optimizmas yra grindžiamas statistika. Lyginant 2016 su 2017 m., kaip ir minėjau, ICO būdas yra pakankamai naujas ir keletą paskutinių metų jis tik populiarėja. Palyginus 2016 ir 2017 m. tai augimas buvo daugiau nei 4 kartai, tai maždaug tokios prognozės buvo kai kurių ekonomistų, kad maždaug kasmet rinka tiek auga. Tai mūsų prognozės yra remiantis statistika, kokia buvo 2016 m. ir 2017 m. Kaip bus ateityje, na, daugiau kaip ir nelabai yra duomenų, kuriais galėtume grįsti. Šiai dienai tai yra labai auganti ir galbūt netgi projektų pradžioje prognozės buvo netgi pesimistinės. Šiuo metu, jei pažiūrėjus visus ICO pasaulyje, – tai tikrai yra daugiau nei 4 kartai (augimas). Manau, kad kai 2017 m. užsidarys, bus ne 4 kartai, o pasieks ir 10 kartų“, – pranašavo G. Tamošiūnas.

BNS nuotr.

Lietuvos bankas: patys prisiimate visą riziką

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis įspėjo, kad elektroninės valiutos, jų žetonai, atsiskaitymai jomis nėra reglamentuoti ir pirkėjai patys prisiima visą riziką ir atsakomybę dėl galimų nuostolių.

„Esame ne kartą įspėję vartotojus, kad virtualios valiutos ar virtualių valiutų žetonai yra neprižiūrimi ir nereguliuojami. Asmenys, perkantys ar naudojantys tokias valiutas ar žetonus, prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę dėl galimų nuostolių“, – teigia V. Valvonis. Lietuvos bankas taip pat yra rekomendavęs kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms susilaikyti nuo virtualių valiutų pirkimo, laikymo ar pardavimo, atsižvelgiant į Europos bankininkystės institucijos rekomendaciją, „Atsižvelgiant į tai, kad virtualių valiutų vertė gali reikšmingai kisti, t. y. tiek mažėti, tiek didėti, taip pat į tai, kad į virtualias „pinigines“ gali įsilaužti nusikaltėliai ir jas ištuštinti, bei kitas dideles rizikas, Europos bankininkystės institucija pataria vartotojams gerai pagalvoti prieš perkant šios „valiutos“ vienetus“, – aiškina V. Valvonis. Kartu Europos bankininkystės institucija paragino finansų įstaigas susilaikyti nuo virtualių valiutų įsigijimo, laikymo ir pardavimo.

Kadangi virtualias valiutas nesunku iškeisti į įprastus pinigus, Europos Komisija sunerimo dėl galimo virtualių valiutų panaudojimo nusikalstamiems – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo – tikslams. „Todėl 2016 metais atsirado iniciatyva virtualių valiutų keitykloms taikyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos reikalavimus. Šią iniciatyvą palaikė ir Europos centrinis bankas. Kartu jis pabrėžė, kad teisėkūros subjektai turėtų būti atsargūs ir neskatinti virtualių valiutų naudojimo, nes tokios alternatyvios mokėjimo priemonės nėra nei teisiškai įtvirtintos kaip valiutos, nei jos yra teisėta mokėjimo priemonė, kurią leidžia centriniai bankai bei kitos valdžios institucijos“, – aiškina V. Valvonis.

Spalio 11 d. Lietuvos bankas išplatino oficialią savo poziciją dėl kriptovaliutų platinimo. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžė, kad kriptovaliutų platinimas yra itin rizikinga investicija, o Lietuvos finansų institucijos „turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių“. Centrinis šalies bankas „TokenDesk“ konkrečiai neįvardijo, bet pranešime akcentavo būtent tą veiklą, kuria ši kompanija šiuo metu užsiima: Patvirtindamas poziciją, Lietuvos bankas kartu pateikė išaiškinimą dėl pastaruoju metu sparčiai populiarėjančio pinigų pritraukimo būdo – virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO).

„Nepaisant to, kad ši veikla nereglamentuota, savo esme tai yra pinigų rinkimas iš investuotojų, dažnai neprofesionalių, tam tikrai veiklai finansuoti. Kadangi investuotojų lėšų praradimo ir kitos rizikos itin didelės, mūsų pozicija, kad tokiam platinimui tam tikrais atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir apribojimai“, – sako M. Jurgilas.

Pavyzdžiui, kai žetonai turi vertybinių popierių požymių, jiems turėtų būti privalomas reguliuotojo patvirtintas prospektas ir kiti Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Priklausomai nuo platinimo pobūdžio, analogiškai būtų taikomi ir sutelktinį finansavimą, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai. Jei konkrečiam virtualiųjų valiutų žetonų platinimo modeliui taikytinas bent vienas iš išvardytų teisinio reguliavimo požymių, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ir turėtų laikytis jau minėtos atsiribojimo politikos. Lietuvos banko įspėjimus G. Tamošiūnas priima su liūdesiu. Jo nuomone, centrinis šalies bankas galėtų būti atviresnis naujovėms. Esą toks požiūris į užsienį veja ne tik „TokenDesk“.

„Aš kaip ir dvejopai vertinu – viena vertus, būtų smagu, jei Lietuvos bankas palaikytų tokias iniciatyvas ir Lietuvos verslui būtų galimybė susirinkti pinigus ir kurti čia naujus produktus Lietuvoje. Tikrai to norėtųsi. Kita vertus, bent jau yra kažkokia aiški pozicija, kad Lietuvoje kitokių crowdfundingo būdų jie kaip ir nenori pripažinti. Tai yra signalas kitiems projektų vystytojams, kad reiktų rinktis kitą šalį. Ir mes šiuo atveju esam pasirinkę Londoną“, – sakė buvęs Seimo narys.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...