captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Juokas pro ašaras

Jeigu nebūtų tai liūdna, būtų juokinga. „Katalonija – paskelbė ji savo nepriklausomybę ar nepaskelbė jos? – ketvirtadienį klausė Turkijos laikraštis „Birgun“. – „Tiksliai to niekas nežino, šiuo klausimu tvyro chaosas“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Panašiai prasitarė ir Vokietijos nacionalinis dienraštis „Frankfurter Allgemeine“: „Jeigu padėtis nebūtų tokia rimta, būtų galima iš jos pasijuokti. Keli žmoneliai taip neguviai inicijuoja atsiskyrimą, kad paliestoji centrinė vyriausybė dar privalo primygtinai paklausti – kaip čia yra, buvo ar nebuvo paskelbta nepriklausomybė?“

Toliau Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis rašė, jog vis dėlto „nėra nieko juokingo šiame labai rimtame konflikte, į kurį du arogantiški veikėjai įvarė provinciją ir šalį, kuriai provincija pagal tarptautinę teisę vis dar priklauso.“ 

„Tiesa, provincijos vadovas C. Puigdemontas ėmėsi keistos strategijos ir paskelbė Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos „nutraukiąs“. Bet savo trokštamų derybų su Madridu jis tokia strategija nepasieks, jeigu jo tikslas ir toliau bus nepriklausomybė“, – teigė „Frankfurter Allgemeine“

Ispanijos sostinės konservatyvus laikraštis „Mundo“ ketvirtadienį reiškė viltį, kad „paskutinių dviejų dienų įvykiai atveria galimybę, jog Kataloniją dar galima išsaugoti nuo žlugimo.“

„Kamuolys dabar C. Puidgemonto pusėje, to juokingo mesiją vaidinančio Katalonijos vyriausybės vadovo, įeisiančio į istoriją kaip tas, kuris suskaldė katalonų visuomenę ir šantažavo Ispanijos valstybę“, – rašė Ispanijos sostinės dienraštis.

Pasak Dubajaus dienraščio „Gulf News“, gera tai, kad „pirmiausia atsisakoma nepriklausomybės skelbimo ir siekiama pokalbių su centro vyriausybe Madride.“

„Aišku, regiono prezidentas C. Puidgemontas ir neturi kitos alternatyvos kaip tik derėtis. Šitą galimybę ministras pirmininkas M. Rajoy turėtų sveikinti. Tai būtų geresnis pasirinkimas nei separatistų suėmimas ir regioninio parlamento paleidimas“, – rašė arabų laikraštis.

Vengrijos sostinės dienraščio „Nepszava“ žodžiais, jau kelerius metus iš eilės C. Puidgemontas savo tautiečiams žada, jog su nepriklausomybe ateis rojus.

„Jis laikosi tos pačios strategijos kaip ir „Brexit“ šalininkai prieš pernai vykusį referendumą Didžiojoje Britanijoje. Tada jie netgi nevengdavo  melagingai kalbėti apie finansinius privalumus, pasirodysiančius iš Europos Sąjungos išstojus.  

Rezultatas abiejose šalyse tas pats. Iš Londono vienas po kito iškeliauja bankai ir firmos, o ir iš Katalonijos paniškai bėga kapitalas“, – rašė Budapešto dienraštis.

Prahos verslo dienraščio „Hospodarske noviny“ nuomone, „iš Katalonijos separatizmo sprogmenys gali paplisti po visą Europą. Nesvarbu, ar Katalonija nuo Ispanijos atsiskirs visiškai ar tik taps dar autonomiškesnė – abiem atvejais nacionalistiniai ir separatistiniai sąjūdžiai, kurių yra pakankamai, sustiprės.“

„Išdavą lems tai, kieno rankose galų gale liks tikroji galia. Katalonijos atveju – tai Ispanija“, – ramina save Čekijos sostinės dienraštis.

Neramus iš pradžių ir Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“: „Katalonijos žygiai nepriklausomybės link tapo Europos Sąjungai rimta problema.“

„Dar ne taip seniai atrodė, jog Europos Sąjunga pagaliau pakliuvo į ramesnę aplinką, kurioje bus galima pagalvoti ir apie ateitį, o ne tik nuolatinį gaisrų gesinimą. 

Bet štai dabar ramybę staiga sudrumstė regioninės vyriausybės Barselonoje ambicijos. Dalykas svarbus, nes liečia reikšmingą regioną Europos Sąjungai ir euro zonai reikšmingoje valstybėje“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Anot Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“, „Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy į Katalonijos regioninės valdžios „pseudonepriklausomybės“ pareiškimą reagavo guviau nei buvo nuogąstauta.

Jis pagal konstitucijos 155-ą straipsnį jau seniai galėjo iš vadovų Barselonoje atimti įgaliojimus, nes jie nepakluso atsiskyrimo draudimui ir nusižengė kitiems įstatymams.

Vietoj to M. Rajoy pirmiausia oficialiai paklausė Katalonijos vyriausybės, ar ji paskelbė nepriklausomybę, ar ne. Katalonijos valdžios atstovas korektiškai atsakė, kad oficialus nepriklausomybės paskelbimas gali įvykti tik per regiono parlamentą, o to dar nebuvo.“

„Jei Barselona šitai Madridui patvirtins raštu, tai įgaliojimų atėmimo iš regioninės vyriausybės kol kas dar nebus“, – spėjo Vokietijos sostinės laikraštis.

„Galų gale viskas sukasi apie pinigus“, – rašė Miunchene leidžiamas dienraštis „Suddeutsche“.

„O jų Ispanijai kaip tik dabar trūksta subliūškus būstų burbului. Ir čia dar Briuselio primesta taupymo politika ant kojų sukėlė žmones.

Jie kovoja dėl kiekvieno euro. Bėda žmones daro nesolidarius, ekonomiškai sėkmingi katalonai vis mažiau nori paremti neturtingesnius regionus.

Ispaniškoji finansų subalansavimo sistema verčia regionų vyriausybes mokesčių pinigus pirmiausia pristatyti į Madridą, kuris paskui juos iš naujo perskirsto.

Šaliai su tokiomis kultūrinėmis išcentrinėmis jėgomis reikia tikro federalizmo. Klausimas tik tas, ar užsispyręs galisijietis M. Rajoy tai supranta.

O katalonai, kurie labai pabrėžia savo kultūrinę tapatybę, taip pat turi suprasti, kad sienų tvėrimas nėra išeitis. Separatizmas globalizacijos amžiuje toks pat modernus kaip ir rašomoji mašinėlė kompiuterio amžiuje“, – teigė Pietų Vokietijos dienraštis.

Pasak Karlsruhėje leidžiamo dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“, geresnė idėja nei naujų sienų braižymas yra Ispanijos socialistų siūlymas reformuoti konstituciją taip, jog valstybės politikoje savo balsą turėtų ir regionai.

„Į tokios reformos kūrimą C. Puigdemontas ir turėtų sutelkti savo jėgas.

Čia jam proga parodyti, kad jis yra valstybininkas, kuriam Katalonijos interesai viršija jo paties interesus. Taip, kaip ir jo oponentas Madride dabar staiga pasirodė kaip tikras valstybės vyras“, – rašė pietvakarių Vokietijos laikraštis.

O vieno Bavarijos miesto dienraštis „Nurnberger Nachrichten“ prieš turtingesnės Katalonijos atskilimą nuo vargingesnės Ispanijos argumentavo taip: „pasižiūrėkime į Vokietiją. Štai Bavarija, kadaise buvusi paramos gavėja, šiandien moka didžiausią sumą į žemių biudžetų subalansavimą.“

„Tačiau jokiam protingam žmogui nekiltų mintis reikalauti Bavarijos atsiskyrimo nuo federacinės Vokietijos“, – rašė Niurnbergo laikraštis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...