captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sotvarė-Šemetienė. Arogantiška ir truputį laukinė

Nereikia būti proto bokštu, kad išsiaiškintum – už konkurencijos pažeidimus Europos Komisija (EK) skirs baudą ir reikalaus tuos pažeidimus pašalinti. Gabus teisės studentas po savaitės tyrimų pasakytų: jeigu negali pagrįsti savo sprendimų, jau geriau šalink tuos pažeidimus nedelsdamas.
Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kitaip sakant, tai, kad EK skirs baudą dėl išardytų geležinkelio bėgių iš Mažeikių į Latviją, buvo nujaučiama ir prognozuojama. Tereikėjo imtis konkrečių veiksmų anksčiau, nei toks sprendimas tapo konkrečiu juridiniu faktu.

Tačiau Lietuvoje atsitiko kitaip. Pajutę, kad klimpsta į bėdą, „Lietuvos geležinkeliai“ pasisamdė teisininkų. Ir Briuselio, ir vietinių. Viską sudėjus, už jų darbą bus atseikėta per milijoną.

Tada pralaimėjo bylą – gavo bemaž 28 mln. eurų baudą ir vis tiek turės atkurti, ką išardę, nes skaidyti įmonės neišeina dėl geopolitinių priežasčių. Biznis lietuviškai.

Istorija, kaip nė 3 mln. gyventojų neturinti šalis susitvarkė su milžine Lenkija ir dar Latvija, Briuselyje dar ilgai bus pateikiama kaip įspūdingas pavyzdys.

Vos 19 kilometrų geležinkelio ruožas jau tapo Lietuvos vizitine kortele Europoje. Maža ir truputį laukinė. Užsispyrusi ir nekalbi. Dėl didesnio pelno galinti sugriauti net ir kelius, nors ir taip nelabai daug jų turi.

Ši istorija – ne tik apie bėgius, kuriais lenkams priklausančios Mažeikių įmonės produkciją į Latviją vežė latviai, o kai bėgių neliko, krovinius perėmė lietuviai. Ir ne tik apie „Lietuvos geležinkelius“.

Įmonė priklauso valstybei. Jos sprendimai negalėjo būti nežinomi vyriausybėms. Ką jau kalbėti apie tarptautinį skandalą.

Todėl pirmasis klausimas – ką pastaruosius penkerius metus nuo tada, kai buvo pradėta ši byla, veikė Susisiekimo ministerija, jos pareigūnai ir  ministrai? Šventai tikėjo, kad ši Lietuvos politikus už pavadžio vedžiojanti galiūnė lygiai taip pat susitvarkys ir su Briuseliu? Gavo nurodymą nesikišti – milijonas eurų teisininkams viską išspręs?

Atsakymo nėra. Tik faktas, kad mūsų pareigūnai arba nekalba su Europos Komisija, arba kalbama skirtingomis kalbomis.

Apie baudą pranešusi eurokomisarė įsitikinusi, jog Lietuva iki paskutinės minutės turėjo galimybę ieškoti sprendimo ir išvengti baudos, bet to nedarė. Mūsiškiai sako, jog darė, bet niekam ten, Briuselyje, tai nebuvo įdomu – viskas jau buvo nuspręsta.

Tai darė ar nedarė? Gal tik tikėjo, kad daro? O gal darė taip, kad tie, kas priima sprendimus, to nesužinojo ar nesuprato?

Gali pamanyt, jog Briuselio viršūnės gyvena vienoje tikrovėje, o Lietuva – savoje. Ir nėra, kas jas sujungia.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir mūsų Susisiekimo ministerija siunčia žinutę – tas ruožas buvo avarinis, nesaugus. Jį reikėjo remontuoti,  bet prasidėjo krizė, todėl tai, kas išardyta, nebuvo atstatyta.

Tik niekas tuo nepatikėjo. Lenkai ir latviai turi konkretų interesą – vieniems tai prarastas pelnas, kitiems – didėjantys veiklos kaštai. Bet nepatikėjo ir Briuselis. Kodėl?

Pirmas variantas – tai netiesa. O jeigu tiesa, tai reiškia, kad valstybėje neatsirado žmogaus, gebančio ją pagrįsti.

Gal paprasčiausiai tiek lenkai, tiek latviai turėjo geresnių lobistų, mokančių ir Europos Sąjungos (ES) biurokratų, ir politikų kalbą, kurie pajėgė sudėti šiems į ausį reikiamus argumentus. Ir geresnių konsultantų.

Šalių narių deleguoti EK nariai prisiekia mylėti vienodai visas ES valstybes ir rūpintis Bendrijos, o ne gimtinės interesais. Tačiau vieša paslaptis – vyksta tylios konsultacijos, sutelkiami žmonės, galintys padėti susigaudyti, kai patenkama į bėdą. Taip išeina, kad Lietuva ir čia neturi į ką atsiremti.

Dar įdomiau skamba argumentas, esą pristigo laiko, keitėsi valdžia. Profesionalų vyriausybė dirba jau metus. Laiko užteko, tik, akivaizdu, profesionalo neatsirado.  Be to,  susisiekimo ministras Rokas Masiulis anksčiau, ne profesionalų vyriausybėje, buvo energetikos ministras – jo sąskaitoje ne vieneri, o treji metai.

Pagaliau, kad valdžių kaita netaptų stichine nelaime, turime karjeros tarnautojų būrius. Jų pareiga užtikrinti veiklos tęstinumą ir paaiškinti naujiems viršininkams, ką reikia skubiai tvarkyti. Ir tai nesuveikė.

Tad ši bauda iš tiesų yra ne tik už išardytus bėgius, pažeistą konkurenciją. Ji – už prarastą gebėjimą  bendrauti su ES institucijomis.  Už aroganciją. Už atsakomybės stumdymą ir išsisukinėjimą.  Už valstybės tarnybos politizavimą, kai vietoj žinančio atvedamas savas.

Ši apgailėtina istorija iš dalies paaiškina, kodėl Lietuvos ir Lenkijos santykiai išgyvena anaiptol ne geriausius laikus. Taip pat ir tai, kodėl iki šiol neturime normalių transporto ir kitų jungčių su Vakarais, tik stringančius projektus.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...