captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Dar nesibaigė Katalonijos skyrybų drama

Įrašant šią apžvalgą anksti antradienį ir dar ją peržiūrint vakare,  Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont`as dar nebuvo pasakęs savo ilgai lauktos kalbos regioniniame parlamente dėl Katalonijos ateities. Už tai Europos spauda nesiliovė spėliojusi: atsiskirs Barselona nuo Madrido ar ne ir kas būtų geriau?
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tai, jog toli gražu ne visi katalonai net ir jiems svarbiais klausimais mąsto vienodai, rodo kad ir toks jų regiono sostinės Barselonos laikraščio pasisakymas sekmadienį:

„Jeigu separatistai tikrai išdrįs peršokti į nepriklausomybę, tai vanduo praustuvėje nebus nei šiltas, nei šaltas – jo išvis nebus. Europos Sąjunga nedarys nieko, kad dėl vienašališko nepriklausomybės paskelbimo kilsiantį ekonominį krachą sušvelnintų.

Joks su šiuo klausimu susijęs veikėjas Katalonijos nepriklausomybės nepripažins. Niekas nesimpatizuoja vyriausybei, kuri vairuoja nepagarbos įstatymams link.  

Tiesa, apgailėtini policijos smurto vaizdai visoje Europoje sukėlė pasipiktinimo bangą. Taip, prievarta nėra sprendimas, tačiau pamatinė nuostata lieka nepakitusi. Vienpusiško atsiskyrimo nuo Ispanijos Europos Sąjunga nepriims.“

Pirmadienio laikraščiuose paramos Katalonijos nepriklausomybei taip pat neatsirado. Dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ žodžiais, „regiono prezidento C. Puidgemont`o bei jo sąjungininkų veiksmai visada buvo silpnai pagrįsti, ne paskutinėje vietoje dėl to, kad prieš savaitę vykęs „referendumas“ neatitiko demokratinių standartų.

Bet jeigu jie ateinančiomis dienomis vis tiek paskelbtų steigiantys savą valstybę, būtų tai labai neatsakinga. Katalonija tada turėtų labai susiskaldžiusią visuomenę, didžiulį konfliktą su Madridu, jokio pripažinimo iš užsienio pusės ir tikriausiai greit rimtų ekonomikos problemų“.

Berlyno dienraščio „Tageszeitung“ nuomone, „kaip ir škotai bei graikai, taip ir katalonai išsigąs ir neims keisti savo esamosios politinės padėties. Per daug jau didelė jų baimė įpulti į naują valiutą. Kaip škotai nori pasilikti su anglišku svaru, o graikai nepanoro sugrįžti prie drachmos, taip ir katalonai nenorės kalti nuosavų pesetų.

Būtų nesusipratimas tikėti, kad Europą viename daikte laiko tik Europos Sąjunga. Ne, lemiamos reikšmės sąvarža čia yra stipriosios valiutos, kaip antai svaras ar euras“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Dar vieną motyvą, kodėl katalonams nereikėtų atsiskirti nuo Ispanijos, pateikė Frankfurto prie Oderio laikraštis „Märkische Oderzeitung“. Anot jo, „90 procentų katalonų balsavo už po F. Franco dešimtmečius trukusios diktatūros priimtą konstituciją, kuri nenumatė jokios atsiskyrimo galimybės.

Jei katalonų nepriklausomybės sąjūdis dabar prieš šią konstituciją pasišiauš, jis niekais pavers ne tik įstatymą, bet ir demokratijos laimėjimą po daugelio nelaisvės metų“.

Barselonoje sekmadienį šimtai tūkstančių žmonių demonstravo prieš Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos. Madrido dienraštis „Pais“ pirmadienį rašė, jog „tai nokautu patiesė katalonų separatistų atkakliausiai naudojamą argumentą, – būtent klaidingą teiginį, jog yra viena katalonų tauta, kuri vieningai palaiko separatistų bylą.

O tai, girdi, pateisina vienašališką atsiskyrimą. Bet iš tiesų katalonų visuomenė įvairesnė, negu nacionalistai metų metais be paliovos ją vaizduoja esant“.

Šiai minčiai pritarė ir pačios Barselonos laikraštis „Vanguardia“. Anot jo, pagaliau „dienos šviesoje aiškiai pasirodė tie, kurie Katalonijoje saugoja Ispanijos konstituciją. Jie nebėra nematomi.

Kaip centro vyriausybė Madride turi pripažinti separatistiškai nusiteikusių rinkėjų Katalonijoje svorį, taip ir katalonų regioninė vyriausybė šiomis lemtingomis valandomis negali ignoruoti reikalavimus tų, kurie į galimą vienašališką nepriklausomybės paskelbimą žiūri su baime“.

Pasak Maskvos dienraščio „Nezavisimaja gazeta“, „viena vertus, bankai ir kitos suinteresuotos pusės spaudžia regiono prezidentą C. Puidgemont`ą išlaikyti dabartinę padėtį, kuri joms naudinga. Antra vertus, jis visuomet buvo karštas nepriklausomybės šalininkas.

Vienintelė išeitis C. Puidgemont`ui dabar būtų paskelbti nepriklausomybę, bet ji įsigaliotų tik tada, kai derybų su Ispanijos vyriausybe procesas bus pasibaigęs ir visi formalūs klausimai išspręsti“.

Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ atkreipė dėmesį į tai, kad „Katalonija pagamina didelę šalies visuomeninio produkto dalį, bet sulaukia palyginamai mažai paramos iš centro vyriausybės savo švietimo ir sveikatos reikalams.

Daugelis katalonų šiandien savęs klausia, kodėl jiems reikia sunkiai dirbti tam, kad paramstytų kitas Ispanijos dalis? Be to, Barselona kasmet priima 9 milijonus svečių.

Šis mišinys iš jausmo, kad miestas prarandamas turistams, ir iš susinervinimo dėl mažėjančios gerovės, ir duoda naujo garo nepriklausomybės pastangoms“.

Konfliktą spręsti derybų keliu ragino ir Londono „Times“: „Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy turėtų nuryti savo puikybę ir priimti pagalbą iš kitų. Konferencija, kurioje dalyvautų visi autonomiški Ispanijos regionai, galėtų koreguoti Ispanijos konstituciją.

Turint geros valios būtų įmanoma katalonams suteikti galimybę pasilaikyti didesnę dalį jų regione surenkamų mokestinių pinigų.“

O Monpeljė miesto Prancūzijoje dienraštis „Midi Libre“ rašė, jog „Europos Sąjunga turi liautis tylėjusi ir drąsiai imtis tarpininko vaidmens, nes gresiantis Ispanijos sutrupėjimas yra didesnė problema nei „Brexit“.

Prieš katalonų gaisrui persimetant į Škotiją, baskų kraštą ar Korsiką, Europai reikia užsivilkti ugniagesių uniformą – ir tai padaryti greitai“.

Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close