captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Atvirukai Prezidentui

Naujosios technologijos baigia išguiti ranka rašytus sveikinimus. Kasdien minkydami kompiuterio klaviatūrą dažnai nebeperskaitome, ką parašėme prieš pusvalandį. Kadaise įprastus sveikinimus keičia telefono skambučiai arba nuasmenintos SMS žinutės.
Ramunė Sakalauskaitė. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Ramunė Sakalauskaitė. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Ranka sveikinimų neberašome ne tik artimiausiems, bet ir gerbiamiems žmonėms. Lietuvos centriniame valstybės archyve galima išvysti unikalius, vienetinius sveikinimus Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga.

1934 metais, švenčiant valstybės vadovo jubiliejų, jo valdymas buvo įleidęs šaknis, todėl gimtadienis tapo puikia proga pademonstruoti ypatingą pagarbą Tautos vadui. Jo pagerbimo renginių gausa pranoko net 1930-aisiais minėtą Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejų. A. Smetonos gimtadienio renginiams organizuoti ir koordinuoti buvo įsteigtas specialus komitetas. Patriotinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ sporto organizacija surengė 2 129 km estafetę per Lietuvą.

Sveikintojai rungtyniavo, kuris labiau išsiskirs. Sveikinimų tekstai prieš 83 metus rašyti dailyraščiu, kaligrafiškai. Atvirukuose gausu pieštų A. Smetonos portretų. Sveikintojai liejo akvarelę, piešė tušu, demonstravo siuvinėjimo siūlais ir metalu meną. Sveikinimai stebina leksika, atskleidžia, kaip žmonės suvokė valstybę, koks buvo rinkėjų ryšys su valdžia. Ne visi jie kurti iš reikalo, per prievartą. Akivaizdu, kad rašiusieji nuoširdžius sveikinimus vertino Prezidento nuopelnus valstybei ir lietuvybės įtvirtinimui.

 

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Pasitelkta vaizduotė ir išmonė. Sveikintojai, tarp kurių – tautinės bendrijos, bendruomenės, mokyklos, šaulių organizacijos, Gaisrininkų ir Vaiko draugijos, konkuravo ne tik tekstais, bet ir pristatydami savo krašto simboliką. Antai Klaipėdos krašto šaulių sveikinimas parašytas jūros spalva – mėlyna, išmargintas bangomis, žuvėdromis, švyturiu ir žvejų tinklais. Karaimai nupiešė Trakų ir Biržų pilis, prezidento ir kunigaikščio Vytauto Didžiojo portretus, kituose vaizduojami ąžuolo lapai, gilės, Gedimino kalnas, Gediminaičių stulpai, Lietuvos vėliava.

Į A. Smetoną kreiptasi kaip į valstybės galvą, Tėvynės vadą, Tautos tėvą. Sveikintojai daugiausia dėkojo Prezidentui už nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, gyrė jo tvirtybę ir išmintį, prašė globos. Linkėta ilgiausių metų, sveikatos, „išminties, kurią iš amžių plėšdamas lašini žmonių širdin, kad grožis ir gėrybė tarptų joj“, „ištvermės ir pajėgumo sujungti mūsų tautą vienybėn, atvaduoti Vilnių ir lietuviškąjį prūsų kraštą“. Mažeikių „Vytijos“ rinktinės vadas linkėjo, kad A. Smetonos vadovaujama lietuvių tauta „nuolatos fiziškai stiprėtų“.

Šiandien, politinio korektiškumo laikais, keistai skamba 1934 metais Prezidentui A. Smetonai rašyti  žodžiai: „Priimk Tautos vade, sulaukęs žilo plauko, mūsų nuoširdžiausius sveikinimus. Tave sekdami aukosime Lietuvai savo jėgas ir gyvybę“, „kad sėkmingai nuvestumėt mus į nūn pavergtąjį Vilnių“.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Tarp gausių linkėjimų aptinkama ir sveikintojų pasižadėjimų „sutartinom širdim priversti mūsų žemę pražydėti, kaip ji dar niekad nežydėjo“. Dažnas atvirukas užbaigtas šiandien retai vartojamu „valio“.

Šių dienų globaliame pasaulyje valstybės vadovų gimtadieniai tampa privatesnėmis šventėmis. Metinių progomis atvirukams dažniausiai išlaidauja valstybės įstaigos. Ką ateities kartos spręs apie mūsų laikus, paženklintus SMS žinutėmis arba feisbuko tyruose paskęstančiais pranešimais? Kokį pėdsaką paliksime?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...