captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Nauja Vokietijos vyriausybė dar negimė

Gal trumpiausiai ir tiksliausiai Vokietijos rinkimų rezultatus susumavo Romos laikraštis „Giornale“: „Vokietijos rinkėjai sukirto didžiąją krikščionių demokratų ir socialdemokratų koaliciją, davė į kailį kanclerei, į miltus sumalė socialdemokratus, o „Alternatyvos Vokietijai“ populistus iškėlė“.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Tačiau naujos vyriausybės dar nėra. Aišku tik tai, kad ją formuos vis dėlto Angela Merkel, bet joje tikrai nebus „Alternatyvos Vokietijai“.

Įdomu, jog premjerą B. Netanyahu palaikantis Izraelio dienraštis „Israel Hayom“ tikino, kad „partija „Alternatyva Vokietijai“ nėra neonacių partija, kaip daugelis jos konkurentų teigia, nors kai kurie neonaciai už ją ir balsavo.

Ji taip pat nėra rasistinė ar antisemitinė partija, nors kai kurie jos nariai laikosi antisemitinių ir rasistinių pažiūrų.

„Greičiau jau „Alternatyva Vokietijai“ yra konservatyvi nacionalinio  protesto partija, pasinaudojusi įvairiose Vokietijos visuomenės dalyse augančiu pasipiktinimu ir apmaudu dėl masinės imigracijos, teroro, nusikalstamumo“, – teigė Tel Avive leidžiamas laikraštis.

„Politiškai susiskaldęs parlamentas, jokios greito naujos valdančiosios koalicijos susiformavimo perspektyvos – taip po rinkimų atrodo naujoji normalybė Berlyne“, – rašė kaimyninės Olandijos dienraštis „Volkskrant“ ir čia pat pridūrė: „Tačiau Vokietija nėra jokia normali šalis.

Jos politinė tapatybė jau seniai rėmėsi radikaliu atsiribojimu nuo praeities  ir plačiai puoselėjamu noru, kad Vokietijos galia įsilietų į bendraeuropietišką politiką.“

„Atsižvelgiant į tai, iš „Alternatyvos Vokietijai“ sklindantys dešiniojo ekstremizmo pareiškimai ne tik gadina apetitą, bet ir kelia nerimą“, – teigė Amsterdamo laikraštis. 

Tuo, kad, girdi, „dešiniųjų populistų partija „Alternatyva Vokietijai“ yra šių rinkimų laimėtoja“, nepatenkintas ir Stambulo laikraštis „Habertürk“. Anot jo, „piliečiai ją rinko, visų pirma, iš nepasitenkinimo tradicinėmis partijomis, tuo skeldami vokiečių politikai antausį“.

Vis dėlto Turkijos laikraštis pripažino ir tai, kad „iš Ankaros buvo Berlynui metami kaltinimai nacizmu ir Vokietijoje gyvenantiems turkams buvo siūloma nebalsuoti už tradicines partijas. Tačiau tai, kas iš to išėjo, negali turkų požiūriu būti džiuginantis rezultatas“.

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „nors ir kaip ši mintis daugelį vokiečių gąsdintų, šalyje esančių nuomonių, interesų ir nuogąstavimų įvairovę naujasis Bundestagas atspindės geriau nei buvusysis.

Taip, bus daugiau ginčų – ir ypač dėl A. Merkel kontraversiškos politikos bėglių atžvilgiu. Tačiau Vokietijos demokratija tam pakankamai subrendusi. Ji gali pakelti ir dar daugiau susikirtimų bei alternatyvų“, – rašė Šveicarijos dienraštis.

Talino dienraščio „Postimees“ žodžiais, „net jeigu prieš užsieniečius nusistačiusi, V. Putinui draugiška „Alternatyva Vokietijai“ ir įžengs į Bundestagą, jokio didžiojo žemės drebėjimo vis dėlto nebus. Kanclerės perrinkimo kova praėjo gana nuobodžiai ir koncentravosi į tai, kad žūtbūt išsilaikytų dabartinė padėtis.

Didžioji vokiečių dalis tuo ir patenkinta, juk šalis – stabili“, – darė išvadą Estijos sostinės dienraštis.

Pasak amerikiečių nevyriausybinio tyrimų instituto „Stratfor“, „partija „Alternatyva Vokietijai“ neįeis į vyriausybės sudėtį, nes kitos partijos su ja nebendradarbiaus. Tačiau jai suteikti mandatai Bundestage reiškia, kad ji sulauks pinigų, resursų, didesnio matomumo.

Tai taip pat reiškia, kad „Alternatyva Vokietijai“ turės ne tik siūlyti įstatymų projektus, bet ir už ar prieš tokius balsuoti, o tai privers ją priimti sprendimus, dėl kurių jai nereikėjo kvaršinti galvos, kai ji buvo už parlamento ribų.

Kitoms prieš esamą tvarką nusistačiusioms Europos partijoms reikėjo stebėti, kaip atsidūrus parlamente ėmė smukti jų populiarumas.

Kiekvienu atveju, dabar daugiausia balsų gavusi A. Merkel partija privalės pradėti sudėtingas derybas dėl koalicijos su mažesnėmis politinėmis jėgomis, kurios tarpusavy mažai ką turi bendro.

Praeityje reikėdavo kelių savaičių, kartais net mėnesių, kol susilipdydavo vyriausybės koalicijos. O tai reiškia, jog vokiečių politinės partijos bus per daug užimtos vidaus reikalais, kad rūpintųsi išorės klausimais – nuo Europos Sąjungos reformų iki „Brexito“ procesų.

„Taigi kurį laiką debatai dėl Europos ateities gali būti atidėti“, – rašė tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai.

Dėl to, kad „Bundestagas dabar yra pavojuje tapti populistinių šūkių ir paranojiškų sąmokslo teorijų rezonatoriumi“, jaudinosi ir Frankfurto nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Rundschau“, rašydamas, kad „demokratijai dabar reikia mūsų aistros, mūsų pasirengimo ją ginti, reikia mūsų bekompromisio pasipriešinimo nuodams iš dešinės – ir jokio prisiplakimo ar įsiteikimo jiems“. 

Liuneburgo „Landeszeitungas“ konstatavo, kad „Vokietija pasislinko į dešinę. Niekada nuo 1961 ir 1965 metų kairioji stovykla Bundestage nebuvo tokia silpna.

Tuo pačiu nustojo veikti ir tas atsparumas populistinei dešinei, kurį vokiečiams buvo suteikęs atviras jų prisipažinimas dėl nacionalsocialistų padarytų nusikaltimų.

Pirmą kartą per pusę šimtmečio dešiniųjų radikalų partija į tautos atstovybę vėl pasiųs rasistinius atstovus“.

Nacionalinis dešiniosios pakraipos dienraštis „Welt“ dėl „klasikinės protesto partijos „Alternatyva Vokietijai“ iškilimo kaltino ir krikščionių demokratų bei krikščionių socialinę sąjungą.

 „Ši mielai įsiurbia ir integruoja raudonųjų ir žaliųjų pozicijas, bet viską į dešinę nuo savęs palieka, ne, tiesiog dovanoja partijai „Alternatyva Vokietijai“, kuri karaliauja tuščioje politinėje erdvėje kažikur tarp ultrakonservatyvių ir nacionalpatriotinių vertybių“.

Niurnbergo regioninis dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ ragino į partiją „Alternatyva Vokietijai“ žiūrėti „be iš lūpų besiveržiančių putų, žiūrėti vėsiu, tiksliu žvilgsniu, diferencijuotai ir dalykiškai – ne jos metodais ir ne jos lygiu“.

„Ne visi „Alternatyvos Vokietijai“ rinkėjai yra dešinieji radikalai, net jeigu partijos viršūnės žengia į tokių taktą. Daug kas „Alternatyvą Vokietijai“ rinko protestuodamas ir nusivylęs – dažnu atveju tai buvę tradicinių partijų šalininkai. Užuot juos išplūdus, reikia bandyti juos susigrąžinti“, – ragino ne tik Niurnbergo, bet ir daugelis kitų Vokietijos laikraščių.

O nacionalinis liberalų dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ teigė, jog dabar „kanclerei A. Merkel turėtų pasisekti sulipdyti vyriausybinę koaliciją iš krikščionių demokratų, krikščionių socialinės sąjungos, laisvųjų demokratų ir žaliųjų.

Juk tai vienintelė galimybė, kuri jai dar lieka, kadangi socialdemokratai traukiasi į opoziciją“. 

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...