captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Artėja Vokietijos parlamento rinkimai

Sekmadienį, rugsėjo 24 d., Vokietijoje vyks Bundestago (šalies parlamento) rinkimai. Juose pagrindinė kova bus tarp krikščionių demokratų, kurių pirmininkė Angela Merkel siekia ketvirtą kartą tapti kanclere, ir socialdemokratų, į šį postą iškėlusių Martino Schulzo, kandidatūrą.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tačiau nemažiau įdomu ir tai, rašo žurnalas „Spiegel“, ar į parlamentą sugrįš nuo 2013-ųjų ten nebuvę laisvieji demokratai (liberalai) ir ar pirmą kartą į jį pateks radikalių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“.

Daug kas įsitikinę, kad kanclerystę laimės A. Merkel. Pvz., pasak praėjusio sekmadienio laikraščio „Welt am Sonntag“, „netrukus įvyksiantys Bundestago rinkimai nesiūlo alternatyvos tarp dviejų kandidatų, dviejų partijų ar net dviejų koalicijų, o siūlo tik vieną alternatyvą su klausimu: kanclere liks Angela Merkel, tačiau kurioje iš kelių galimų koalicijų?

Ar krikščionių demokratų koalicijoje su socialdemokratais, kaip ligi šiol? Ar krikščionių demokratų koalicijoje su liberalais? Ar krikščionių demokratų koalicijoje su „žaliaisiais“?

O gal krikščionių demokratų koalicijoje su liberalais ir „žaliaisiais“ kartu?  Tai būtų vadinamoji Jamaikos koalicija, pagal tos šalies vėliavos spalvas – juoda (krikščionys demokratai), geltona (liberalai) ir žalia („žalieji“).

O tiems, kas žūtbūt nori atsikratyti A. Merkel, jiems telieka tik pasirinkimas tarp kraštutinių kairiųjų partijos „Linkspartei“ ir dešiniųjų radikalų partijos „Alternatyva Vokietijai“. Tai negražus pasirinkimas“.

Budapešto dienraščio „Magyar Nemzet“ nuomone, „visi ženklai rodo, jog vokiečių politikos „juodoji avis“, partija „Alternatyva Vokietijai“ į Bundestagą pateks, nepaisant jai keliamų priekaištų, kad tai dešiniųjų radikalų šutvė.

O iš tiesų „Alternatyva Vokietijai“ pasisako už konservatyvią šeimos politiką ir todėl ji ypač populiari tarp šeimų. Jos rinkėjai ateina iš visų sluoksnių, tačiau visų pirma ji turi daugybę šalininkų bedarbių gretose ir taip pat tarp tų, kurie pralaimėjo iš dviejų Vokietijų susijungimo į vieną“.

Mažiau simpatiškai apie „Alternatyvą Vokietijai“ pasisakė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“. „Ši partija kliaujasi drabstymuisi purvais, tačiau savo agresyvia rinkimų kampanija ji tuo pačiu ir rizikuoja. Kaip aiškina partijų tyrėjas Oskaras Niedermayeris iš Berlyno laisvojo universiteto, tokio elgesio vokiečių rinkėjai išvis nevertina.

Į protestą linkusiems, tačiau lig šiol už įprastines pilietines partijas balsavusiems rinkėjams dešiniojo ekstremizmo apraiškos „veikia gąsdinančiai“. 

Tą galima matyti ir iš skaičių: prieš metus rinkėjų apklausose „Alternatyva Vokietijai“ surinkdavo 16 procentų. Tačiau po visokių radikalių savo šnekų tokio rezultato ši partija nebepasiekė“, – rašė Ciuricho dienraštis.

Pasak Turkijos dienraščio „Karar“, „pagal naujausias apklausas „Alternatyva Vokietijai“ galėtų su savo 12 procentų tapti Vokietijos trečia pagal stiprumą politine jėga. Ir net jeigu ji neturi šansų dalyvauti vyriausybėje, ji vis tiek pakeis politinį kraštovaizdį ir politinę Vokietijos kryptį.

„Alternatyvos Vokietijai“ stiprybė yra priešiškumas užsieniečiams, tiksliau pasakius, nusistatymas prieš turkus. Šią partiją laisvai ir teisėtai galima vadinti  radikaliai dešiniąja. Tačiau pavojinga ne tik ši partija, bet ir jos rinkėjai. Jie priklauso viduriniam sluoksniui, anksčiau jie duodavo savo balsus tradicinėms partijoms, kaip antrai socialdemokratams ar krikščionims demokratams“, – rašė Stambulo laikraštis.

Pasak dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, kuris jau savo sekmadienio laidoje pranašavo socialdemokrato M. Schulzo pralaimėjimą, taigi atsidūrimą antrojoje vietoje po pirmaujančių A. Merkel vadovaujamų krikščionių demokratų, „paskutinėmis dienomis prieš rinkimus „žalieji“ nusitaikė į liberalus kaip savo pagrindinį priešininką kovoje dėl trečiosios vietos.

„Žalieji“ siekia pasirodyti geriau už liberalus, kad paskui galėtų pasisiūlyti krikščionims demokratams į partnerius“.

Tačiau kitas Frankfurto dienraštis, į kairę linkęs „Rundschau“ manė, jog trečią vietą užkariaus ne „žalieji“ ar liberalai, o „Alternatyva Vokietijai“: „ją neša didelio apmaudo ir nepasitenkinimo banga – tai daugiau negu tik pyktis, kad krikščionys demokratai ir socialdemokratai taip supanašėjo, jog tarp jų nėra ko rinktis. Tai ypač ryšku Rytų Vokietijoje“.

Pasak Regensburgo dienraščio „Mittelbayerische“, „žaliuosius“ ir liberalus skiria ištisi pasauliai. ‚Žalieji“ liberalus nurašo kaip neoliberalios, šaltos, nesocialios ekonomikos atstovus, kuriems klimato kaita – nė motais.

O liberalai atsikirsdami „žaliuosius“ vadina dėl ekologijos išprotėjusiais pažangos priešais, kurie visuomet laiko tik save teisiais“.

Kitas Bavarijos laikraštis, Bambergo „Fränkischer Tag“, rašė, kad „dar savaitėlę liberalai ir „žalieji“ gali eskaluoti savo tarpusavio priešiškumą, bet paskui jie turės susidėti į krūvą, jeigu tokia bus rinkėjų valia.

Tai, kad priešai gali virsti koalicijos partneriais, dar šią vasarą liberalai ir „žalieji“ parodė Šlėzvigo-Holšteino žemėje“.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close