captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Neramumai Skandinavijoje

Aną savaitę kiekvieną vakarą kai kuriuose Švedijos sostinės Stokholmo priemiesčių kvartaluose, kuriuose gyvena daug emigrantų iš Afrikos, vyko riaušės. Kodėl? Kokios to priežastys? Ką daryti, kad tai nesikartotų? Štai žiupsnis laikraščių komentarų, iš kuri matome, kad požiūriai labai įvairūs. 
LRT.lt
LRT.lt

Aną savaitę kiekvieną vakarą kai kuriuose Švedijos sostinės Stokholmo priemiesčių kvartaluose, kuriuose gyvena daug emigrantų iš Afrikos, vyko riaušės. Kodėl? Kokios to priežastys? Ką daryti, kad tai nesikartotų? Štai žiupsnis laikraščių komentarų, iš kuri matome, kad požiūriai labai įvairūs.  

Anot Kopenhagos dienraščio „Politiken“, „neteisinga visas problemas suvesti tik į kitą kultūrą ar į tai, kad problemų fone –  imigracija. Jauni žmonės miesto rajonuose, kuriuose vyrauja kita kultūra greta tos, kuri  šalyje pagrindinė, niekada nesulauks tų pačių galimybių kaip pasiturinčiųjų kvartalų piliečiai.

Visa politinė klasė anapus dešiniųjų populistų dabar turi pasisakyti už visuomenę, kurioje visi turėtų tas pačias teises. Svarbu, kad per aktyvią apgyvendinimo ir integracijos politiką būtų kovojama su getų miestuose susidarymu“, – penktadienį rašė Danijos sostinės dienraštis.

Tą pačią dieną panašiai, bet plačiau rašė ir Suomijos dienraštis „Karjalainen“. Jo nuomone, „riaušės Stokholmo priemiesčiuose yra pasikartojimas to, kas vyko Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Pirmiausia kyla apmaudas dėl perspektyvų ir darbo vietų nebuvimo, paskui liejasi pyktis dėl skaudžių policijos veiksmų. Tai, kad susiformuoja vargšų kvartalai – ne tik Švedijos reiškinys, tai vyksta ir Suomijoje.

Bet tai ir kelia mums siaubą. Suomijai tai paskutinė proga mokytis iš kitų klaidų ir pasidaryti išvadas. Prie jų priklauso protingas miestų išplanavimas, kad užkirstume kelią getų ir lūšnynų susiformavimui“, – rašė Suomijos provincijos laikraštis penktadienį.

Šeštadienį, jau septintąją neramumų dieną, Orhuso Danijoje laikraštis „Jyllands–Posten“ rašė, jog „būtų perdėjimas sakyti, kad Stokholmas skendi liepsnose. Prie to dar neprieita. Tačiau kai kuriuose priemiesčiuose, kuriuose gyvena daug imigrantų, jau kelias dienas dega automobiliai ir mokyklos.

Riaušininkai, kuriuos politiškai korektiška žiniasklaida vadina „jaunais žmonėmis“, yra imigrantų iš musulmoniškų kraštų jaunuoliai, kurie savo agresiją naktimis nukreipia prieš kitų turtą ir viešąją tvarką, užuot išsimiegoję ir  kitą rytą ėję į mokyklą. 

Tai aiški jėgos demionstracija, ir šitie jauni vyrai atneša savo prievartos kultūrą kaip tik į tą Skandinavijos šalį, kuri jų atžvilgiu mielaširdingiausia“, – rašė Danijos dienraštis.

Pasak Paryžiaus dienraščio „Monde“, „Švedija savo tradiciją priimti politinius bėglius išlaikė. Šiandien apie 15 procentų jos gyventojų kilę iš užsienio. Tačiau ši humanistinė tradicija dabar atsimuša į socialinės valstybės finansų ribas.

Net ir pavyzdingasis švedų modelis turi sunkumų su užsieniečių integracija“, – rašė Prancūzijos sostinės dienraštis.

Anot Nyderlandų dienraščio „Volkskrant“, „kitaip nei Švedija, Prancūzija niekada nesusižavėjo daugiakultūrinės visuomenės modeliu. Kiekvienas pilietis yra prancūzas su tomis pat teisėmis ir pareigomis. To reikalauja lygybės idealas.

Tačiau integracijos be atsižvelgimo į etnines ar religines šaknis modelis Prancūzijoje, matyt, veikia taip pat prastai kaip daugiakultūrinis modelis Švedijoje.  Pamoka čia nebent ta, kad jokia Europos šalis neturi tikrai sklandžiai veikiančio integracijos modelio“, – dėstė – turbūt gana pagrįstai – Amsterdamo dienraštis šeštadienį.

Sekmadienį Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ rašė, jog Švedijos modelis – ne daugelio kultūrų integracijos, o kaip tik priešingai: „Švedijos paveikslą lemia socialdemokratiškoji tautos namų idėja – stiprios ir egalitariškos valstybės, rymančios ant bendrumo pamatų. Pastarųjų kelerių metų imigracija iš užjūrio būtent šį pamatą ir pakeitė.

Atvira ir teisingumu susirūpinusi Švedija imigrantus greitai įsileido į savo žemę, bet ne į visuomenę. Daugelis jų liko bedarbiais. O tai blogai: net vidutiniškai apmokama darbo vieta imigrantą integruoja geriau negu pati dosniausia socialinė parama“, – rašė Ciuricho dienraštis.

Pasak Oslo dienraščio „Dagbladet“, „švedai priešais Stokholmo vartus įkūrė getus, kuriuose ateiviai sudaro daugumą. O svarbu būtų mišrūs gyvenamieji kvartalai ir kaip galima didesnis įdarbinimo lygis. Bet jeigu viskas suvedama į etninius klausimus, tai tik stiprina jausmą „mes prieš juos“, – teigė Norvegijos sostinės laikraštis.

Anot Belgrado dienraščio „Večernje Novosti“, „daugelyje Europos Sąjungos šalių vaizdelis tas pats: krizės pasekmė ta, kad pirmiausia atleidžiami gerai išsilavinę jauni žmonės. O pasiturinčioje Švedijoje matyti ir tai, kas dedasi, kai ištisa karta – Švedijoje tai darbų neturintys migrantai – vienintelę galimybę save išreikšti įžvelgia smurto veiksmuose gatvėje.

Tuo tarpu ir Briuselyje šie pagalbos šauksmai išgirsti – jaunimo bedarbystė taps viena svarbiausiųjų Europos Sąjungos viršūnių susitikimo kitą mėnesį temų“, – rašė Serbijos sostinės dienraštis.

Prahos dienraštis „Hospodarske Noviny“ pirmadienį rašė, jog riaušės Švedijoje – ne pirmos tokios Europoje ir net ne pačios baisiausios. „O riaušininkai jaučiasi daugumos diskriminuojami ir jai keršija. Tai buvo ir britų kareivio Londone nužudymo motyvas ir taip pat išpuolio prieš prancūzų kareivį Paryžiuje priežastis.

Ar tai reiškia, jog daugiakultūrinės visuomenės samprata žlugo? Aišku tai, kad politikai ilgai nekreipė dėmesio į nepatogią, tačiau rinkėjams svarbią temą: augantys sunkumai įvairių kultūrinių bendrijų susigyvenime“, – teigė Čekijos verslo dienraštis.

O Malmės dienraštis „Skanska Dagbladet“ rašė, jog riaušės Stokholmo priemiesčiuose išryškino ir gerąją žmonių pusę: „ne tik policininkai ir gaisrininkai atlaikė akmenšų krušą ir prievartą, bet ir visuomenė užsiangažavo: daugelis žmonių suprato, jog padėtį nuraminti galima ne tik valstybės apmokamomis pajėgomis, bet ir atskirų piliečių atsistojimu į vietą ir pasakymu – gana!”, – teigė Švedijos laikraštis.

Londono dienraštis „Guardian“ ragino Švedijos vyriausybę „priešintis pagundai pastarųjų dešimtmečių pažangią socialinę politiką pakeisti. Greičiau reikėtų sau iškelti štai kokius klausimus:

Kodėl šitaip paaštrėjo santykiai tarp švedų policijos ir dalies gyventojų? Kodėl taip gerai veikė migrantų iš buvusios Jugoslavijos integracijos politika dešimtojo dešimtmečio pradžioje, bet ne politinio prieglobsčio iš Somalio ir šiaurinės Afrikos siekiančiųjų integravimas?

Tai šiuos klausimus reikia išdiskutuoti ir į juos sąžiningai atsakyti. Švedija turi išmokti suprasti savo pačios neramumus“, – teigė Londono kairiųjų dienraštis.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.   

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...