captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Amerikiečiai optimistai, nors vėtomi uraganų

Straipsnyje „Amerika Viltingoji“ Jamesas Freemanas, vienas iš dienraščio „Wall Street Journal“ redaktorių, rašo, kad „nepaisant tikrai esančios politinės poliarizacijos, amerikiečiai randa naujų priežasčių optimizmui“. Straipsnį jis pradeda cituodamas mintį iš kito straipsnio savo paties laikraštyje: „politinis susiskaldymas Jungtinėse Valstijose platėja ir jis bus ilgalaikis.“
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Be to, to paties Volstryto žurnalo kartu su „NBC“ televizijos kanalu atlikta naujausioji apklausa rodo, kad tas susiskaldymas siekia labai giliai – net ligi pačių pagrindiniausių dalykų:

„Žmonės, kurie tapatinasi su viena ar antra partija vis labiau nesutaria ne vien tik politikos klausimais. Jie gyvena tiesiog atskiruose pasauliuose su skirtingomis socialinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis ir netgi savo ekonomines perspektyvas mato per skirtingas partines prizmes.

Demokratai dvigubai dažniau nei respublikonai linkę atvirauti, kad jie niekada neina į  bažnyčią, ir jie aštuonis kartus dažniau nei respublikonai  pritaria veiksmams klimato šilimui sustabdyti. O trečdalis respublikonų sako palaikantys Nacionalinę šaunamųjų ginklų asociaciją, bet taip daro vos 4 nuošimčiai respublikonų.“

„Tačiau nors ir kiek jie būtų susiskaldę, – tęsia J. Freemanas, – amerikiečiai neatrodo apimti nevilties. Jie netgi vis optimistiškiau musiteikę dėl šalies ekonomikos. Dauguma amerikiečių, išskyrus gyvenančius kaime ar mažai išsilavinusius, sutinka su štai kokiu teiginiu: „ekonomiškai man ir mano šeimai einasi gerai.“

Šitaip šnekančių procentas nuo 2014 m. vasario paaugo 16 punktų. Tai atspindi ypač ryškų pozityvių nuostatų proveržį tarp respublikonų, bet ir demokratai vis labiau dalijasi tuo pačiu požiūriu.“

„To gal ir nesitiki iš mūsų dienas ženklinančios piktos politikos, – tęsia J. Freemanas, – bet pagal tą pačią dienraščio „Wall Street Journal“ kartu su „NBC“ televizijos kanalu atliktą apklausą, nuo 2010-ųjų padidėjo skaičius amerikiečių, kurie įsitikinę, kad gyvenimas bus geresnis mūsų vaikų kartai“.

Ta pati apklausa taip pat nustatė daugelio amerikiečių paramą  fundamentaliai Konstitucijos laisvei, taip pat ir atvirai bei kitus priimančiai visuomenei. Konkrečiai, per paskutinius kelis dešimtmečius amerikiečiai pradėjo ne tik daug skeptiškiau žiūrėti į valdžios pastangas apriboti teisę žmonėms įsigyti šautuvus, bet jie tapo ir daug labiau įsitikinę, kad imigrantai Jungtines Amerikos Valstijas netgi stiprina.

Ir kaipgi negalime žavėtis būdu, kuriuo patys jauniausi klimato įvykiai vėl išryškino Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėms nuo seno būdingą kūrybingumą ir dosnumą?

Kaip pranešė Fort Vorto Teksase televizijos stotis „KXAS“: „Floridai ruošiantis priimti Irmos uraganinius smūgius, daugelis floridiečių dairosi į Hjustoną, kad sužinotų, kokias pamokas galima išmokti iš patirties su siautėjusiu urganu Harviu.“

„Pirmosiomis katastrofos dienomis visi buvo gelbėtojai, ir vienam tokių pirmoji užduotis buvo kaip galima greičiau ir daugiau užkoduoti.

Per tris valandas Matthew Marchettis ir vienas jo partneris įsteigė „Hjustono Harvio pagalbą“ – kompiuterinę duomenų bazę  ir žemėlapį, rodantį žmones, kuriuos reikia gelbėti, taip pat ir savanorius su laivais ir begale ryžto“, – rašė Jamesas Freemanas dienraštyje „Wall Street Journal“.

Vienas iš dviejų Frankfurto laikraščių apie Irmą rašė, jog „Karibų jūrai  bei Meksikos įlankai kaip ir visada gresia uraganai. Ir to negalima pamiršti. Pasaulio bendruomenei iš šios aplinkybės kyla ne tik užduotis uragano paliestų neturtingų šalių, kaip Haitis, atveju imtis pagalbos programų organizavimo, bet ir skubiau į priekį stumti kovą su klimato kaita“.

„Kaip ir Harvio, taip ir Irmos atveju destrucinis potencialas susijęs su žmogaus sukeltu šiltnamio efektu, kaip klimato mokslininkai konstatavo. Ciniškai kalbant, bent vienas dalykas išeis geras, jei ir kai Irma smogs Floridai. Pasaulis suklus. Taip pat ir toks klimato kaitos neigėjas kaip D. Trumpas“, – teigė kairiųjų dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

Kitas to paties didmiesčio laikraštis, „Frankfurter Allgemeine“, kvietė pamąstyti blaiviau: „anksčiau stichinė nelaimė reikšdavo likimo smūgį. Šiandien po apstulbimo išsyk eina pasipiktinimas. Kai kurie piktinasi pasipiktinimų banga, prasidedančia klausimu, ar čia kalta klimato kaita, o gal kai kalta kurių politikų neracionali klimato politika?

Ir argi yra ciniška klausti, kas čia atsakingas? Aišku, kad ne, tačiau į tokius klausimus nėra paprasta atsakyti. Kaip tik dėl ryšio tarp šilimo ir viesulų mokslininkai pasisako atsargiai.“

„Net ir tokie fizikos dėsniais pagrįsti lūkesčiai, kad šiltesnės jūros leidžia tikėtis intensyvesnių ciklonų, esant dabartiniam žinių lygiui dar neturėtų virsti tvirta išvada, jog gamtos katastrofos be jokios abejonės yra žmogaus sukurtos klimato kaitos rezultatai“, – teigė Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...