captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Radžiūnas. Su Rugsėjo 1-ąja, studentai. Sveiki atvykę ten, kur dar nebuvot

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, rašoma Kelių eismo taisyklėse (KET), kurias skaitėme tik tada, kai reikėjo gauti ar atgauti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau Vilniaus gatvėse nėra nei savitarpio pagarbos, nei atsargumo – sostinėje vyksta sava kova už vietą eismo juostoje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Sulaukėme Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos. Į didžiausią Lietuvos miestą mokytis atvykę studentai pažins ne tik aukštąjį mokslą, bet ir sostinės eismą. O jis – toks, kokio nėra jokiame kitame šalies mieste. 

Eismo specialistai į Vilnių atvykusiems vairuotojams pataria neįvedinėti savo taisyklių ir prisitaikyti bei kuo greičiau priprasti prie kur kas didesnių eismo srautų, nei jie yra įpratę. Tačiau didžiausia bėda – ne ką tik atvykę gyventi į Vilnių studentai, o čia jau prakutę ir KET nesilaikantys vairuotojai. Ir apskritai – kodėl reikia prie kažko taikytis, jei visoje Lietuvos Respublikoje galioja tokios pačios KET?

Viena iš priežasčių, kodėl sostinės eismas yra nesaugus, nulemta paties Vilniaus gyvenimo tempo. Vilnius auga – vien per praėjusius metus šiame mieste padaugėjo per 7 tūkst. žmonių. Vadinasi, kasmet turime ir gerokai daugiau eismo dalyvių. Vilniuje gyvenimo ritmas kur kas greitesnis nei kituose didmiesčiuose, čia skubama ir kovojama dėl visko – karjeros, geresnio darbo, Vilniuje netrūksta įvairiausios veiklos ir judesio. Toks greitas tempas persikelia ir į gatves, kur nuolat nesilaikoma greičio ribojimų, nerodomi posūkiai, užkišama. Paprastai kalbant – Vilniaus eisme patiriama kur kas daugiau streso nei bei kuriame kitame Lietuvos mieste.

Užtenka išvažiuoti į Geležinio Vilko, Ukmergės, Tūkstantmečio ar Ozo gatvę. Galite suskaičiuoti ant rankų pirštų vairuotojus, kurie važiuos ne didesniu nei 60 ir 80 km/val. greičiu, kaip ir priklauso. Įprastai eismo dalyvių greitis bus viršijamas nuo 10 iki 40 km/val. Yra šalių, kur už tiek viršytą greitį tektų pakloti ne vieną šimtinę eurų arba apskritai kuriam laikui atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Maža to, pavyzdingi ir greičio besilaikantys vairuotojai keliuose dar tampa ir savotiškomis aukomis – jiems mirkčiojama šviesomis ir taip „liepiama“ trauktis.

Kas apskritai erzina šalies vairuotojus? Šią vasarą rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė per 1 tūkst. eismo dalyvių. Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei 64 proc. automobilių vairuotojų daugiausia streso sukelia manevrų metu posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji bei gatvę neleistinoje vietoje kertantys praeiviai stresą kelia atitinkamai beveik 54 proc. vairuotojų. Kiek mažesnei vairuotojų daliai nepasitenkinimą kelia staigiai manevruojantys tarp eismo juostų (51 proc.), agresyviai iš galo privažiuojantys (51 proc.) ir kitų automobilius parkavimo vietose užstatantys (41 proc.) vairuotojai. Visa tai išvydote arba greitu metu išvysite sostinės gatvėse.

Psichologai sako, kad jei nesaugiai lenkiate kitus vairuotojus, mirksite šviesomis, dažnai naudojate garso signalą, nepraleidžiate kitų eismo dalyvių, didinate greitį, kai kiti nori jus aplenkti ar grūmojate jiems ir rodote įvairius gestus – esate agresyvus vairuotojas. Ir tokių agresyvių vairuotojų Vilniuje galite sutikti kiekvienoje savo kelionėje į darbą ar mokymo įstaigą ir grįždami iš jos.

Įdomu tai, kad psichologai teigia, jog nors Lietuvoje yra didelis avaringumas, psichologinės charakteristikos ar veiksniai, susiję su avaringumu ir pavojingu vairavimu, yra tokie patys, kaip ir kitose šalyse. Mes esą nesame agresyvesni už kitų šalių vairuotojus. Mums, pasak psichologų, trūksta tolerancijos ir geranoriškumo kito atžvilgiu – to, apie ką kalbama KET.

Vis dėlto, be saviugdos, Vilniaus eisme beprotiškai trūksta ir budinčių bei eismą prižiūrinčių kelių policijos pareigūnų. Kelių policija ne vienerius metus rengia itin reikalingus blaivumo reidus, kai kiekvieną savaitgalį miesto gatvėse tikrinama, ar smagiai laiką mieste praleidę vairuotojai nesėda prie vairo po taurelės kitos. Reikia tikėti, kad tai iš tiesų duoda reikalingų rezultatų ir prisideda prie eismo saugumo. Tačiau kontrolės eisme labai dažnai trūksta ir darbo dienomis.

Kitaip nei kituose Lietuvos miestuose, kur eismas gerokai lėtesnis, Vilniaus gatvėse retai kada sutiksi policijos ekipažą. Gerai yra pastebėjęs vairavimo mokytojas ir saugaus eismo žinovas Artūras Pakėnas – Vilniuje galima pamatyti policijos automobilius, jie kažkur važiuoja, bet kur – neaišku. O gatvėse patruliuojančių pareigūnų trūksta. Galbūt greičio mėgėjus tikimasi pažaboti greičio matuokliais, nors didžioji jų dalis – neveikiantys metalo gabalai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovybė ir jos viršininkas Vytautas Grašys yra pripažinęs, kad keliuose kol kas nėra tiek kelių policijos pareigūnų, kiek turėtų būti, nors viešuoju saugumu esą rūpinasi tikrai gerokai daugiau policijos. „Policijos reformos principas yra tas, kad gatvėse atsirastų daugiau policijos pareigūnų. Tikrai turi būti daugiau viešojo patruliavimo. Jau dabar matyti daugiau patrulių“, – yra sakęs V. Grašys.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, policija teigia sustiprinusi policijos pajėgas viešajai tvarkai ir eismo saugumui užtikrinti. Ypatingas dėmesys bus skirtas prie mokyklų esantiems keliams, pėsčiųjų perėjoms ir vietoms, kur susirenka jaunieji eismo dalyviai. Reikia tikėtis, kad neleistinas vairuotojų elgesys bus užkardytas.

Labiausiai greičio mėgėjams šoką sukelia iš galo važiuojantis ir apie save informuojantis nežymėtas policijos automobilis. Su juo šį rudenį Vilniuje susidurs dar ne vienas greičio ar chuliganiško vairavimo entuziastas. Ypač gerą įspūdį turėtų palikti pavasarį policijos įsigyta „Audi A6 Quattro“.

„Elkis kelyje taip, kad paskui nebūtų gėda“, – skelbė viena gera socialinė reklama.

Vytenis Radžiūnas yra naujienų portalo LRT.lt Lietuvos aktualijų žurnalistas. Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close