captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Briuselis pradeda rimtą kovą su pinigų plovimu

Trečiadienį Briuselyje susitikę vyriausybių ir valstybių vadovai priėmė nutarimus, kuriuos po ilgo laiko daug kas sveikino, nes jie tarsi atsiliepė į tai, kas žmones jaudina ir pykdo – būtent, aukšto rango valstybės pareigūnų sukčių nebaudžiamumas sunkios ūkio krizės laikotarpiu.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Trečiadienį Briuselyje susitikę vyriausybių ir valstybių vadovai priėmė nutarimus, kuriuos po ilgo laiko daug kas sveikino, nes jie tarsi atsiliepė į tai, kas žmones jaudina ir pykdo – būtent, aukšto rango valstybės pareigūnų sukčių nebaudžiamumas sunkios ūkio krizės laikotarpiu.

Kaip rašė Madrido dienraštis „Pais“, „valstybės mokesčių vengimas, kapitalo bėgimas, mokesčių oazės – visi šie reiškiniai gegužės 22-ąją sulaukė dėmesio.

Ir nors Europos Sąjungoje dažnai iškeliami ambicingi tikslai, kurie paskui suskystinami, šįkart impulsą nebedelsti su reformomis davė įvairūs skandalai su politikais, bankais ir dideliais žmonėmis, kurie išsisukinėja iš pareigos mokėti jiems priklausančius mokesčius, kai visuomenėje kyla nepasitenkinimas dėl taupymų socialinėje srityje.

Jeigu tie trečiadienio nutarimai bus greitai paverčiami tikrove, šis tas Europoje galėtų pasikeisti – ir būtent į gerąją pusę“, – tikėjosi Ispanijos sostinės dienraštis.

Pasak Suomijos sostinės dienraščio „Helsingin Sanomat“, „per Europos Sąjungos aukščiojo lygio susitikimą susitarta dėl automatiško apsikeitimo bankininkystės duomenimis išplėtimo. Nors tokia informacijos srovė jau egzistavo, ligi šiol Austrija ir Liuksemburgas dar nebuvo prie šios sistemos prisijungę.

Dabar atrodo, jog jau ir Austrija galutinai pajudėjo ir pasiryžo bendrdarbiauti, o tai, aišku, gerai: juk sunku Europos Sąjungai ryžtis pasauliniu mastu skelbti kovą mokesčių oazėms ir patiems tuo klausimu vieningai nerodyti gero pavyzdžio“, – rašė Helsinkio dienraštis.  

Dar kategoriškiau pasisakė kai kurie Vokietijos laikraščiai. Berlyno „Tagesspiegelis“ pirmiausia pasidžiaugė, kad „mokestinių prasižengėlių gaudymas tapo svarbiausiuoju dalyku. Valstybių ir vyriausybių vadovai parodė, kad jie daugiau nebesitaikstys su apgaudinėjimu mokesčių srityje. Gausios mokestinės landos Europoje turi būti uždarytos – tai yra geroji žinia.

Tačiau yra ir bloga: visa tai truks daug ilgiau, nei manyta. Tiesa, jau ir Austrijoje bei Liuksemburge, paskutinėse bankų paslapties Europos Sąjungoje tvirtovėse, pripažįstama, jog nebeįmanoma pasipriešinti tendencijai automatiškai keistis bankinėmis informacijomis – tai yra, atskleisti žmonių, kurie savo pinigus įdėjo į sąskaitas užsienyje, tapatybę.

Vis dėlto Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Junckeris pareiškė tik tada darysiąs tolesnių nuolaidų bankų slaptumo mažinimo linkme, jeigu ir Europos Sąjungai nepriklausančios Europos valstybės šitą žingsnį žengs. Bet tai gali imti laiko“.

Taip rašė Berlyno dienraštis, o Osnabriuko laikraštis „Neue Osnabrücker“ pasipiktinęs teigė, jog „tai, kad Europos Sąjungos narės Austrija ir Liuksemburgas vis dar maivosi, tiesiog gėdinga. Žinoma, svarbu tokias trečiąsias šalis, kaip Šveicarija ir Lichtenšteinas, įtraukti kartu į laivą. Tačiau Europos Sąjunga juk negali sau leisti, kad nuo tokių šalių pritartimo priklausytų jos pačios veiksmai.

 

Vietoj to Europos Sąjunga turi rodyti vienybę, turi pasirodyti vieninga ir turi pagaliau užkamšyti visas landas, kuriomis dabar dar taip gausiai naudojamasi. Palūkanų mokesčių sugriežtinimas čia gali būti tik pirmas žingsnis“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

O kaip dalykai atrodė pačios Austrijos dienraščiui „Standard“? Jos nuomone, „Europos Sąjungos vyriausybių vadovai gana nepatikimi. Šie jų nutarimai tėra tik ne ką daugiau negu tik sudėjimas krūvon ketinimų ir projektų, kurie jau daugelį metų guli ant stalo ir dabar tik papildyti banalybėmis, kaip antai: „mokestines landas reikia uždaryti“.

Bet ir Austrija nėra laisva nuo dvigubos moralės mokesčių klausimu, net jeigu kancleris Werneris Faymannas dažnai kartoja, jog jam mieliau būtų, kad automatiškas pasidalijimas bankų duomenimis įvyktų ne rytoj, bet šiandien.

Faktai, deja, byloja ką kita. Nes jei vyriausybė to norėtų, ji galėtų tuoj pat nutarti, kad Austrija savo išimtinio traktavimo Europos Sąjungos teisėje atsisako“, – rašė Vienos dienraštis. Šis išimtinis traktavimas, priminsime, Austrijai garantavo, kad jai automatiškas apsikeitimas bankiniais duomenimis su kitomis ES šalimis negalioja.

Paryiaus dienraštis „Monde“ pasidžiaugė, kad „šįkart į kovą įsijungė dvi sostinės, kurioms ypač svarbi globalizacija – tai Vašingtonas ir Londonas. Jungtinių Amerikos Valstijų finansų ministerija jau seniai iš visų jėgų kovoja su bankų slaptumu. O dabar ji pradėjo kovą ir su bėgimu nuo mokesčių.

Savaitės pradžioje jos paskelbta Senato ataskaita, pasak kurios tokios bendrovės kaip „Apple“ tose šalyse, kuriose parduoda savo produktus, praktiškai nemoka jokių valstybinių mokesčių, sprogo kaip bomba.

Konservatyvusis Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas taip pat nelaikė liežuvio už dantų ir atsistodamas šalia Berlyno ir Paryžiaus irgi griaudėjo prieš piktnaudžiavimą „mokesčių optimizacija“. Tai nauja ir tai suteikia Europos Sąjungos viršūnėms patikimumo“.

Prie šios Prancūzijos laikraščio nuomonės prisijungė ir Vokietijos Halės miesto dienraštis „Mitteldeutsche“. Anot jo, „trečiadienio viršūnių konferencija tai signalas, jog proveržis prieš mokesčių vengėjus, sukčius ir nešvarių pinigų plovėjus – dalykas rimtas.

Juk negali būti, kad apsukrūs tipeliai su savo kapitalu išsinešdina, o paskui dori mokesčių mokėtojai turi savo pinigais gelbėti tų tipelių tėvynes“, – rašė Halės dienraštis.

Vakarinės Vokietijos dienraštis „Stuttgarter Nachrichten“ spėliojo, jog „tikriausiai ne moraliniai sumetimai paskatino šį proveržį, o blaivus politinis apskaičiavimas: Europos Sąjunga šiuo metu piliečių akimis neturi gero vardo.

Žongliravimas milijardiniais gelbėjimo paketais daugeliui sustiprino įtarimą, jog už ribų neturinčią, nežabotą fimansų rinką atsakyti privalo šalyse narėse gyvenantys sąžiningieji mokesčių mokėtojai“, – teigė Štutgarto dienraštis.

Ir išties: kodėl? Kodėl vieniems, ypač daug pragyvenimo šaltinių turintiems, leidžiama išsisukinėti, o kiti, vos galą su galu suduriantieji, turi už ne savo, bet kitų, ypač turčių pridarytas skolas ir eibes atsakyti?

Argi tokia yra Europos Sąjungos tikrovė?

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...