captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Užsienio spaudos akiratyje – Afganistanas ir Ukraina

Šįkart mūsų užsienio spaudos apžvalgoje vyrauja dviejų su lietuviais ir Lietuva susijusių užsienio šalių tema. Į  Afganistaną mūsų vaikinai buvo siunčiami okupanto kovoti už Rusijos interesus. O kadaise LDK valdyta Ukraina dabar prašo mūsų ir Vakarų pagalbos priešinantis naujoms rusų imperializmo užmačioms.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tačiau apžvalgą pradėsime žvilgsniu į naujausią poslinkį Lietuvos ir NATO santykiuose.

Penktadienio rytą Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog šalies prezidentas Frank-Walteris Steinmeieris, baigdamas savo keturių dienų kelionę po Baltijos valstybes, aplankys vokiečių dalinius Lietuvoje.

Rukloje šiuo metu tarnauja apie 450 Bundesvėro karių. Reaguodama į augančią įtampą su Rusija, jai aneksavus Krymą, NATO pasiuntė po tūkstantį karių į tris Baltijos valstybes ir Lenkiją. O Lietuvoje būtent Vokietijos kariuomenė perėmė priešakinį vaidmenį, ji vadovauja ypatingos paskirties daugiašaliam būriui.

„Netoli sostinės Vilniaus F.-W. Steinmeieris pagerbs ir žydų persekiojimo Lietuvoje aukas. Paneriuose per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sušaudyta 120 tūkstančių žmonių“, – rašė Vokietijos radijo tinklalapis penktadienį priešpiet.

Rengdami šią apžvalgą penktadienio popietę daugiau žinių šia tema neužtikome. Užtat daug dėmesio sulaukė Afganistanas, iš kurio naujasis Amerikos prezidentas sakė neišvesiąs greitai JAV karių, kaip buvo prieš savo pergalę reikalavęs ir per savo rinkimų kampaniją žadėjęs.

„Kaip ir prieš jį prezidentavę Barackas Obama ir George`as Bushas, taip ir dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko mažesnįjį blogį – būtent karą tęsti, nors ir nebūtų jokios galimos karinės pergalės ženklų“, – rašė Ispanijos sostinės kairiųjų dienraštis „Pais“ ir tęsė:

„Afganistanas virto visų jį ligi šiol užvaldyti bandžiusių galybių kapinynu – ar tai būtų britų imperija, ar Tarybų Sąjunga, ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Pasirodė tiesiog neįmanoma Afganistano sukontroliuoti neturint  paramos iš paštunų ir nebendradarbiaujant su Pakistanu – o šiais dviem elementais ir remiasi talibai“, – teigė Madrido dienraštis.

Panašiai rašė ir Amsterdamo laikraštis „Volkskrant“: „talibai vėl kontroliuoja beveik pusę šalies. Afganistane siaučia su „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ susijusios teroristinės grupuotės, o Kabulo vyriausybė be užsienio paspirties visiškai sužlugtų. Ši skausminga situacija parodo, jog Afganistanui gerų alternatyvų nėra.

D. Trumpas atsiribojo nuo B. Obamai prikišamos „politikos skelbti dirbtinius terminus“. O ką mainais už tai dabar gauna amerikiečiai ir jų sąjungininkai? Ogi įsipainiojimą į konfliktą, kurio galo nematyti ir laimėti neįmanoma“, – priėjo liūdną išvadą Nyderlandų dienraštis.

Pasak Prahos dienraščio „Pravo“, „Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su NATO pateko į spąstus. Dėl saugumo sumetimų joms nebeliko nieko kito kaip tik išlaikyti Kabulo vyriausybės galvą virš vandens ir tikėtis, jog joms pasiseks Afganistano kariuomenę ir policiją taip sustiprinti, kad šios dvi pajėgos atsilaikytų prieš talibų spaudimą.

Nuo to ir priklauso – laimės ar žlugs Vakarų, taip pat ir daugumos afganistaniečių, interesai“, – teigė Čekijos sostinės kairiosios minties laikraštis.  

O Pekino dienraščio „Huanqui Shibao“ žodžiais, „dėl Afganistano D. Trumpas turbūt tik grieždamas dantimis sutiko keisti savo politiką dėl to, kad aistringai prisijungė prie kovos su terorizmu, kuri Jungtinių Valstijų užsienio politikos sluoksniuose  vertinama dar labiau nei B. Obamos laikais.

Be to, šikart, kitaip nei anksčiau, jis nebesipriešino priimti kitų patarimus – bent jau šiuo klausimu jis, ko gero, nebesulauks kritikos iš savo paties šalininkų gretų – jis, kuris savo vidaus politikoje įplieskė ugnį tokioje daugybėje konflikto židinių“, – apie D. Trumpą rašė Kinijos sostinės dienraštis.

Nuo Afganistano kreipiame žvilgsnį į Ukrainą, kuri rugpjūčio 24 d. šventė savo nepriklausomybės 26-ąją sukaktį.

Ta proga Maskvos verslo dienraštis „Komersant“ sukritikavo Ukrainos prezidento Petro Porošenko „18 minčių kalbą, kurioje jis net 14 kartų paminėjo Rusiją – ir tai neigiamai: jis net lygino V. Putiną su A. Hitleriu.

Jis kalbėjo taip, kaip ligi šiol kalbėdavo tik Ukrainos nacionalpopulistai savo socialiniuose tinkluose. Kad šitokios retorikos dabar griebėsi ir prezidentas per oficialią šventę daugelio šalių ministrų akivaizdoje, yra kažkas naujo.

Rusijai atėjo laikas atsiskirti nuo iliuzijų, kad jos santykiai su Ukraina galėtų dar pasitaisyti, kad neapykanta galėtų praeiti ir kad Ukraina vėl galėtų tapti draugiška kaimynine valstybe“, – rašė Rusijos sostinės laikraštis.

Pasak Kijevo dienraščio „Den“, „nepriklausomybės diena ukrainiečiams nėra įprastinė šventė, bent jau nuo to laiko, kai Rusija prieš trejus metus įvedė savo dalinius į Donbasą ir nutaikė ginklus į ukrainiečių karius. Tai, kad JAV gynybos ministras asmeniškai atvyko į nepriklausomybės šventę Kijeve, žadina viltį. 

Juk kai Rusija aneksuodama Krymą visam pasauliui parodė savo atvirą agresiją, daugelis ukrainiečių ir klausė: o kur Jungtinės Amerikos Valstijos? Juk Amerika vienintelė valstybė, kuri būtų galėjusi okupantui pasipriešinti. O Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainos nacionaliniams interesams, bet ir viso pasaulio tarptautiniam saugumui“, – rašė Ukrainos sostinės dienraštis.

 Anot Vašingtono internetinio žurnalo  „Atlantic“, „atsižvelgiant į dabartinės JAV vyriausybės pobūdį, sunku pasakyti, kuria linkme Amerikos politika Ukrainos atžvilgiu pasisuks.

Nors gynybos ministras J. Mattisas ir užsienio reikalų ministras R. Tillersonas žadėjo tęsti Ukrainos rėmimą kariškai ir ekonomiškai, o Kongresas pritarė naujoms sankcijoms Rusijai net ir prieš D. Trumpo valią, vis dėlto Baltųjų Rūmų pozicija Ukrainos klausimais neprognozuojama“, – teigė amerikiečių žurnalas.

Visai priešingą nuomonę pareiškė Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“. Anot jo, „negalima nepastebėti, jog Vašingtonas vėl sustiprintai atsigręžia į Ukrainą ir daug ryškiau nei prieš tai palaiko Kijevo pusę“. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...