captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Koks vėjo greitis kameroje?

Spalio 25-ąją minėsime 25-ąsias Konstitucijos metines. Pagrindinis šalies įstatymas, telpantis kišenėje, daugeliui gyventojų yra tarsi šumerų raštas. Dažnas nėra skaitęs, kokios žmogaus teisės jame surašytos, ir jomis nesinaudoja. Retėjančioje Lietuvoje nesunku rasti žmonių, kurie, išgirdę apie Konstitucinį Teismą, nustebę klausia, ką tas teismas teisia.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Be teisininkų ir studentų, Konstituciją lyg žirnius beria kaliniai. Nuo seno žinoma, kad belangėje atsidūrę žmonės pagaliau randa laiko skaityti. Taip pamažu perskaitomas Šventasis Raštas, o po to – ir Konstitucija.

Tai, kad Lietuvos Konstitucijos teikiamomis galimybėmis sėkmingai naudojasi kaliniai, liudija jų skundai, kuriais užverstas Stasbūre esantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Kiekvienas, kuris kreipiasi dėl per mažo vienam nuteistajam skiriamo 3 kvadratinių metrų ploto, švenčia pergalę. Strasbūro teismas priteisia du kartus didesnes kompensacijas negu Lietuvos teismai. Šio teismo nuomone, vienam nuteistajam turi tekti 3–4 kvadratinių metrų plotas. Gyvenantiesiems mažesnėse erdvėse Strasbūro teismas priteisia po 13 Eur dienai, Lietuvos teismai – nuo 6 iki 10 Eur.

Teismuose aukso gyslą užčiuopę Lietuvos kaliniai pasitelkia vaizduotę ir kuria skundus, kokie pensininkui arba daugiavaikei mamai į galvą nešautų. Guodžiamasi prastai vėdinamomis patalpomis, neskalbiamais drabužiais. Neturėdami džiovyklų, kaliniai išskalbtus drabužius džiovina kamerose, o tai, jų nuomone, kenkia sveikatai. Norint nustatyti kenksmingumą, tenka matuoti drėgmę. Skundas dėl netinkamai vėdinamos kameros gali būti išspręstas tik išmatavus vėjo greitį kameroje. Taip kuriamos naujos darbo vietos – oro apykaitai kalėjimų kamerose apskaičiuoti.

Pasirodo, skausmą sukelia ir draudimas auginti barzdą, ir aliuminio indai, ir grotos ant langų. Pridėjęs ranką prie grotų, kalinys gali susižaloti, o jeigu spiria, suplyšta batas. Užsimanęs eiti pasivaikščioti per pietus, toks vaikštinėtojas paskui skundžiasi dėl atšalusių pietų ir tai jam primena kankinimą, o šis kompensuojamas piniginėmis išmokomis.

Lietuvos nuteistieji, prieš kuriuos nusilenktų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo knygos „Dvylika kėdžių“ herojai, stebina lankstumu ir neišsenkamu atkaklumu. Skundžiamasi dėl sveikatą neva griaunančių kameros dulkių ir draudimo gauti razinų. Politinių kalinių, kurie lageriuose iš razinų pasigamindavo vyno ir naudodavo jį šv. mišiose, pavyzdžiu kaliniai irgi norėtų užsiraugti išsiilgto svaigiojo gėrimo, tačiau sulaukę draudimo kreipiasi į teismus dėl savo teisių pažeidimo.

Rašydami skundus, nuteistieji tampa ne tik Konstitucijos, bet ir tarptautinių konvencijų žinovai. Rašant skundus trumpėja laisvės atėmimo laikas. Konstitucijos numatyta teisė į teismą darbo parūpina teismams. Kalinių skundais užverstas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantis bylas dėl žalos atlyginimo. 2015 metais šis teismas išnagrinėjo 598  bylas, 2016-aisiais – 833. Šiuo metu nagrinėjimo jame laukia 1500 kalinių inicijuotų apeliacinių bylų, 90 procentų jų – dėl kalinimo sąlygų. Taigi kalinių skundai sudaro apie 45 procentus visų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neišnagrinėtų apeliacinių skundų.

Artėjantis Lietuvos Konstitucijos 25-metis skatina ne tik džiaugtis, bet ir studijuoti pagrindinį šalies įstatymą. Kad jis būtų ne tik Strasbūre trykštanti kalinių pinigų versmė, bet ir kiekvieno piliečio kasdienis patarėjas ir palydovas. Norėtųsi, kad ir neįkalinti Lietuvos žmonės geriau išmanytų savo teises ir pradėtų aktyviau jomis naudotis.

Ramunės Sakalauskaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...