captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Radžiūnas. Kodėl žmogaus gyvybė įvertinta vos 90 eurų

Jūs lekiate 90 km/val., viena ranka laikote vairą, kita – išmanųjį telefoną. Pirštais žinutę „Messenger“ rašote taip pat mikliai, kaip mikliai keičiasi vaizdai pro langą. Priešais jus panašiu greičiu važiuojantis automobilis staiga stabdo, kelyje pamatęs kliūtį. Jūs kliūties nepamatote, nes jūsų akys ir mintys – ne vairavime. Net nespėję paspausti stabdžio signalo tiesiog įsiliejate į kitą automobilį. Jei esate prisisegęs saugos diržą – galbūt dar gyvensite suluošintas, kitu atveju – jūsų jau nebėra. Rizikavote gauti 90 eurų baudą už tai, kad nenusipirkote laisvų rankų įrangos. Kita vertus, juk tiek įvertinote savo gyvybę.
TT NEWS AGENCY/Scanpix nuotr.
TT NEWS AGENCY/Scanpix nuotr.

Nuo šių metų pradžios maksimali bauda už kalbėjimą telefonu vairuojant ir nesinaudojant laisvų rankų įranga padidinta nuo 86 iki 90 eurų. Bet jei buvote pavyzdingas ir neturėjote nusižengimų, gailitės – gausite 50 proc. nuolaidą, ir jūsų asmeninis biudžetas sumažės tik kiek daugiau nei 40-čia eurų. Ar tokia suma – adekvati?

Nėra tokių pinigų, kuriais būtų galima įvertinti žmogaus gyvybę, bet ironiška atrodo tai, kad rizika sužaloti arba užmušti žmogų kainuoja mažiau nei neleistinai pagavus žuvį. Už sugautą vieną lydeką žala gamtai siekia 158 eurus, vienas ungurys jums atsieitų 316 eurų, žvejų geidžiamas laimikis lašiša – 633 eurus. Prie visų šių skaičių, šiurkščiai pažeidus žvejybos taisykles, pridėkime administracinę baudą nuo 86 iki 289 eurų. Ir dar konfiskuokime visus žvejybai naudotus įrankius. Jei lašišą niekšas meškeriotojas pagautų ichtiologijos draustinyje, žalos dydį reikėtų dauginti iš trijų. Taigi lašišos išalkusiam žvejui tai kainuotų apie 2 tūkst. eurų. Laimingos apsaugotos lašišos ir nelaimingi neapsaugoti eismo dalyviai, kuriuos bet kada gali užmušti mobilieji vairuotojai.

Ko griebtis – didinti baudas? Galbūt bent jau prilyginti jas nelegaliai žvejybai? Kitas kelias – telefono arba transporto priemonės konfiskacija. Britų pareigūnas turi visą teisę konfiskuoti telefoną, jei mato, kad vairuotojas juo naudojasi važiuodamas.

Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius teigia, kad nuobauda galėtų būti lygiagrečiai taikoma su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. „Jei būtų atimtos teisės, žmogus tikrai susimąstytų, nes negalėtų vairuoti. Teisių atėmimas galėtų būti neilgam, bet kad žmogus pajustų“, – svarsto A. Bacevičius. Tuo metu nei telefonas, nei automobilis šiais laikais jau nebėra vertybė – atims vieną, pasiims kitą.

Automobilių gamintojai bando įvairias išeitis. Pavyzdžiui, įsėdus į automobilį telefonas automatiškai išsijungia arba, patekus į saloną, vairuotojo vietoje blokuojamas telefono signalas. Tačiau tai – tik automobilių gamintojų žaidimai, kurie neveda prie geresnės saugumo statistikos. Telefonas ir automobilis – tiesiog nesuderinama.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kelių ir transporto institutas (LKTI) atliko Kalbėjimo vairuojant dažnumo tyrimą. Tyrimo metu apklausta beveik 1 tūkst. vairuotojų, daugiausia – gyvenančių miestuose (~86 proc.) Kas paaiškėjo?

Beveik 45 proc. vairuotojų kalba telefonu be laisvų rankų įrangos vairuodami automobilį, nors 81 proc. vairuotojų mano, kad kalbėti telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant yra nesaugu. Kiek daugiau nei 29 proc. vairuotojų rašo trumpąsias žinutes (SMS) vairuodami automobilį, nors 93 proc. vairuotojų sutinka, kad rašyti SMS vairuojant yra nesaugu. Kiek daugiau nei 16 proc. vairuotojų naršo internete vairuodami, 94 proc. iš jų neabejoja, kad naršyti internete vairuojant automobilį yra nesaugu.

Kalba telefonu, nors didžioji dauguma žino, kad tai – nesaugu? Rašo žinutes ir naršo internete, nors žino, kad tai – nesaugu? Ar tai neprasilenkia su logika?

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pastaruoju metu kalbėdamas žiniasklaidoje vis akcentuoja, kad vairuotojai gali būti nubausti ne tik už kalbėjimą telefonu vairuojant, bet ir naudojimąsi telefonu. Tai reiškia, kad, jei vairuojate, bet kokia jūsų veikla su mobiliuoju telefonu yra neleistina. Vairuodami jūs negalite nei kalbėti telefonu, nei skaityti naujienas, nei mirkti socialiniuose tinkluose. Tačiau neretai jūs to nesugebate, nes socialinių tinklų garsas jus tiesiog kviečia sugrįžti ir pažiūrėti, ką parašė draugas ar antroji pusė.

Savo istoriją, kaip pateko į eismo įvykį besinaudodama telefonu, LRT.lt portalui papasakojo kaunietė Viltė.

„Avarija įvyko Kaune, Aleksoto tilto prieigose. Ją sukėliau išmaniajame telefone naršydama internete. Norėjau pasitikslinti įstaigos darbo laiką. Spūstyje po darbo tamsiu paros metu važiavau minimaliu atstumu nuo priešais esančio automobilio. Nespėjau nei sureaguoti, kai šis automobilis staiga sustojo, o aš į jį atsitrenkiau nė nepaspaudusi stabdžio“, – prisimena Viltė.

Vairuotoja teigė tik vėliau sužinojusi, kad dėl neatsargaus vairavimo galėjo partrenkti vaiką, kuris staigiai išbėgo į pėsčiųjų perėją ir būtent dėl to sustojo priešais važiavęs automobilis.

Nereikia būti naiviems ir manyti, kad sėdėdami skardos gabale už savo bolido vairo esate visagaliai ir jums turi paklusti pasaulis. Sėdę prie automobilio vairo atsakote už viską, ką sutiksite kelyje. Vairuodami ir naudodamiesi telefonu esate kitoje dimensijoje, ir jums nė nerūpi į gatvę bet kada galintys įžengti pėstieji. Kuo gali pasibaigti akimirka, kai tiek vairuotojas, tiek pėsčiasis seka „Facebook“ srautą, bet ne eismą? Teisingai, laidotuvėmis.

Birželį penki parlamentarai pasiūlė uždrausti mobiliaisiais šnekantiems ar jai besinaudojantiems įžengti į pėsčiųjų perėją, jei telefonas – be laisvų rankų įrangos. Tokią iniciatyvą sveikina ir Lietuvos kelių policija, nors kai kurie saugaus eismo mokytojai ir ekspertai tai sukritikavo, teigdami, kad tai – tiesiog politikų piaras, esą daug svarbiau apie Kelių eismo taisykles pradėti kalbėti ir jų mokyti dar mokykloje.

Puikią idėją šių metų pavasarį sugalvojo mano mylimas gimtasis Kaunas. Norėdama įspėti neatidžius pėsčiuosius, Kauno savivaldybė interneto diskusijose surastas žmonių mintis perkėlė ant miesto gatvių. 26-ių pavojingiausių miesto pėsčiųjų perėjų prieigose buvo dažais išpurkštos 52 trumpos interneto komentatorių citatos, nukreiptos į pėsčiuosius. Visos citatos buvo surastos naujienų portalų ir socialinių tinklų diskusijose. Kalbėkime apie tai, supraskime situacijos rimtumą, ir daugiau taip nebesielkime.


Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Važiuojantį ir telefonu besinaudojantį vairuotoją gatvėje ar kelyje atpažinsite iš tolo – neretai jie važiuoja mažesniu nei galima greičiu, antrąja juosta, nors pirmoji būna laisva, lėčiau pajuda sankryžose, vingiuoja, tarsi važiuotų girti vairuotojai.

Tikiuosi, kad tai skaitėte ne vairuodami.

Vytenis Radžiūnas yra naujienų portalo LRT.lt Lietuvos aktualijų žurnalistas. Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close