captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Garantuotas pragyvenimo minimumas visiems?

Bazinės pajamos – tai reguliari, garantuota piniginė išmoka kiekvienam gyventojui be jokių papildomų reikalavimų, išskyrus pilietybę ir teisėtą toje valstybėje apsigyvenimą. Ši idėja ne nauja, bet pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau dėmesio kaip būdas išvengti masinio nuskurdimo. Tačiau ar ji tikrai veikia?
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Bazinės pajamos – tai reguliari, garantuota piniginė išmoka kiekvienam gyventojui be jokių papildomų reikalavimų, išskyrus pilietybę ir teisėtą toje valstybėje apsigyvenimą. Ši idėja ne nauja, bet pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau dėmesio kaip būdas išvengti masinio nuskurdimo. Tačiau ar ji tikrai veikia?

Šioje apžvalgoje pateiksime porą jos gynėjų pasisakymų. Beje, bazinių pajamų idėją palaiko ne tik daugelis kairiųjų, bet ir kai kurie dešinieji.

Ir nors tai skamba kaip utopija, vienoje iš JAV valstijų ji jau „daugiau nei 30 metų yra tikrovė ir, be to, labai populiari“, – teigia svetainėje „OpenDemoracy“ ekonomistas Karlas Widerquistas.

Toji valstija yra Aliaska, ir ši išmoka ten vadinama „permanentiniu fondo dividendu (PFD)“ ar tiesiog „Aliaskos dividendu“. Tie pinigai nuo 1982-ųjų išmokami be jokių sąlygų, išskyrus Amerikos pilietybę, teisėtą apsigyvenimą Aliaskoje, na, ir pasirengimą užpildyti anketą.

„Aš Aliaskos dividendą stebiu jau nuo 1999-ųjų metų, ir noriu pasidalyti kai kuriomis pamokomis, kurias progresyvios ūkio politikos šalininkai turėtų išmokti, bet pirma šiek tiek istorijos“, – rašo K. Widerquistas ir tada aiškina, kaip ši idėja kilo.

„1967 m. Aliaskos valstijai priklausančiose vadinamojo Šiaurinio šlaito dalyse buvo aptiktas didžiausias Šiaurės Amerikoje naftos telkinys. 1976 m. valstijos referendumu sukurtas Aliaskos permanentinis fondas (APF). Tai diversifikuoto turto portfelis, į kurį valstijos vyriausybė kasmet investuoja mažą dalį valstijos pajamų iš naftos verslo tam, kad laikiną naftinių pinigų srovę paverstu nuolatiniu turtu.

Iš karto dar nebuvo plano, ką su tuo turtu daryti, tačiau 1982 m. valstijos vyriausybė pagaliau nusprendė dalį pelno iš to fondo paskirstyti kaip metinį dividendą. Štai taip ir gimė Aliaskos modelis.

Aliaskos permanentinis fondas kasmet auga maitinamas metinių indėlių iš naftos pajamų, ir jis didėja ar mažėja pagal finansų rinkų svyravimus. O permanentinis fondo dividendas (PFD), taigi Aliaskos dividendas, kuris sudaromas iš Aliaskos permanentinio fondo (APF) investicijų į privatų verslą pelno, irgi svyruoja pagal rinkas.   

Pvz., 2008 m. dividendas vienam asmeniui siekė 3269-is dolerius, kitaip sakant, 16,345-is dol. penkių asmenų šeimai. Po 2008 m. finansinio kracho, dividendas sumažėjo, pasiekdamas tik 878 dolerius asmeniui  2012-aisiais. Bet vis tiek tai sudaro 4390 dolerių penkių asmenų šeimai. Dabar rinkos pradėjo atsigauti, ir dividendai ateityje turėtų vėl padidėti“.

Anot K. Widerquisto, tai „svarbus ir inovatyvus demokratinio turto, investuojamo į privačią ekonomiką, pavyzdys – turto, kurio dalis paverčiama demokratiškai paskirstytomis pajamomis.

Besąlygiškas dividendas grynaisiais nuo 4 iki 16 tūkstančių dolerių per metus penkių asmenų šeimai yra reikšminga paspirtis visiems, išskyrus pačius turtingiausius žmones, ir jis be galo svarbus žmonėms, įsikibusiems gyvenimo pakrašty.

Šis dividendas padėjo Aliaskai tapti vienai mažiausiai skurdžių iš visų 50 Amerikos valstijų ir taip pat vienai iš ekonomiškai lygiausiųjų.

O nuo 1990–ųjų iki dabar Aliaska yra vienintelė Amerikos valstija, kurioje lygybės lygis ne mažėja, bet didėja“, – rašo K. Widerquistas, pridurdamas, jog duomenų šiam teiginiui pagrįsti galima rasti jo kartu su Michael‘u Howardu redaguotoje knygoje apie Aliaskos modelį. Tada jis išveda kelis moralus.

Pirmasis yra tas, jog Aliaskos dividendas labai populiarus, už jo išlaikymą vien 1999 m. pasisakė daugiau nei 80 procentų Aliaskos rinkėjų.

„Tik pagalvokite. Šiandien labai sunku gauti 80 procentų žmonių sutikimą bet kokiu klausimu. Ir štai 80 nuošimčių aliaskiečių balsuoja už politinę priemonę, veikiančią prieš skurdą ir palaikančią lygybę“, – rašo K. Widerquistas, duodamas suprasti, jog tai puiku.

Bet gal, – ir čia prieiname prie antrojo moralo, – gal Aliaska yra visiškai netipinis atvejis, kuris įmanomas tik dėl to, kad ši valstija turi didžiulius naftos išteklius? Ne, „beveik kiekviena politinė bendruomenė gali padaryti tai, ką padarė Aliaska – ir tai dėl trijų priežasčių“, – sako K. Widerquistas ir jas išvardija taip:

„Pirma, Aliaska nėra ypatingai pasiturinti. Taip, nafta iš vienos neturtingesniųjų valstijų padarė ją vieną iš turtingesniųjų. Tačiau Aliaska iš visų 50-ies Amerikos valstijų yra tik dešimtoji pagal turtingumą.

Antra, visas dividendas finansuojamas tik iš mažytės Aliaskos gamtinių turtų dalies. Aliaskos permanentinis fondas (APF) išlaikomas tik iš naftai taikomų mokesčių, o šie labai žemi pagal tarptautinius standartus. Ir tik nedidelė šių įplaukų dalis skiriama permanentiniam fondui.

Jeigu Aliaska skirtų, pavyzdžiui, ištisą pusę savo galimų įplaukų iš visų savo gamtos turtų permanentiniam fondui, tai dividendas galėtų būti nuo penkių iki dešimties kartų didesnis, nei jis dabar yra.

Trečia priežastis ta, kad kiekvienas kraštas, valstija ar regionas turi išteklių – labai vertingų išteklių–, bet apie juos negalvojame taip kaip apie dujas ar naftą, nes esame įpratę, kad vyriausybės tuos išteklius atiduoda pusvelčiui  korporacijoms, kurios juos perparduoda su pelnu, bet pačios sumoka labai mažai valstybinių mokesčių“, – dėsto K. Widerquistas.

Autorius toliau cituoja Amerikos Žaliųjų sąjūdžio politiką ir mokslininką Gary Flomenhoftą, pasak kurio tokia „mažai gamtinių išteklių turinti Vermonto valstija galėtų išlaikyti dividendą, nuo dviejų iki penkių kartų didesnį nei Aliaskos, jeigu Vermontas įsivestų protingus išteklių mokesčius.

Turbūt neturtingiausi gamtiniais turtais pasaulyje yra Honkongas ir Singapūras, juose milijonai žmonių susigrūdę į mažą salą, ir jie beveik visas vartojimo prekes turi importuotis. Tačiau šitie kraštai turi labai vertingą nekilnojamąjį turtą. Nenustebčiau, jeigu Singapūre žemės mokesčiai galėtų išlaikyti ką nors daug didesnio negu Aliaskos dividendas“, – rašo K. Widerquistas.

Beje, ar ir kaip būtų galima šias idėjas pritaikyti Lietuvai? Iš kurių mūsų valstybės žemės turtų ar ir pačios žemės būtų galina finansuoti dividendą, kurį būtų galima išdalyti žmonėms kaip pragyvenimo minimumą? Palikime šį klausimą tik užduotą, bet kol kas neatsakytą.

Už bazinių pajamų idėją toje pačioje svetainėje „OpenDemoracy“ pasisako ir ispanai politologai Danielis Raventos ir Julie Wark. D. Raventos parašė knygą „Bazinės pajamos – laisvės materialinės sąlygos“, o J. Wark – „Žmogaus teisių manifestą“.

Anot jų, „bazinės pajamos padidintų darbininkų galią derėtis su darbdaviais. Turėdamas bazinių pajamų laiduojamą saugumą, joks darbininkas nebūtų priverstas priimti darbą pačiomis blogiausiomis sąlygomis“.

 O be bazinių pajamų garantijos, darbininkai „eina į derybas žinodami, jog jų  pragyvernimas, prasimaitinimas tiesiogiai ir beveik išimtinai priklauso nuo algos, kurią jiems moka kitoje pusėje stalo sėdintieji.

Reguliariai išmokamos bazinės pajamos įgalintų daugelį darbuotojų įtikinamai ir veiksmingai atmesti nepageidaujamas situacijas. Bazinės pajamos streiko atveju sudarytų tam tikrą besąlygišką ir neišsemiamą priešinimosi darbdavių diktatui fondą.

Iš to kylantis galios subalansavimas leistų darbininkams imtis alternatyvių darbų, suteikiančių jiems didesnį asmenininį pasitenkinimą. 

Žiūrint į ateitį, įsipareigojimas bazinėms pajamoms ilgainiui galėtų privesti prie politinės rinkų transformacijos tikro respublikonizmo link, taip garantuojant visiems respublikos gyventojams pragyvenimą“, baigia savo straipsnį  svetainėje „OpenDemoracy“ ispanai politologai Danielis Raventos ir Julie Wark.

Mūsų šioje apžvalgoje cituoti autoriai – visi kairieji, tačiau už bazinių pajamų idėją vienokia ar kitokia forma yra pasisakę ir garsūs dešinieji, įskaitant Nobelio premijos laureatą Miltoną Friedmaną, politologą Charles‘ą Murray‘jų ir libertarą politiką Gary Johnsoną.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...