captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ką respublikonai galvoja apie D. Trumpą?

Visiškai nestebina, kad JAV prezidentą Donaldą Trumpą negailestingai kritikuoja demokratai. Bet iki šiol beveik negirdėta, kad jį aštriau kritikuotų jo paties partijos nariai, respublikonai. Vis dėlto neseniai bent du tą ir padarė. Kodėl tai svarbu?
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Į šį klausimą netrukus atsakysiu. Bet pirmiausia pastebėsiu, kad labai greit  po to, kai 2016-ųjų birželį D. Trumpas paskelbė kandidatuosiąs į Amerikos prezidentus, tarp respublikonų jam atsirado negausi, bet atkakli opozicija.

Tačiau kai liepos vidury visuotinis partijos suvažiavimas oficialiai patvirtino jo kandidatūrą,  tas atkaklumas iškart pradingo kaip į vandenį.

Užtat beveik kaip perkūnas iš giedro dangaus 2017-ųjų rugpjūčio 1 d. iš prestižinės amerikiečių leidyklos „Random House“ trenkė į skaitytojų stalus senatoriaus Jeffo Flake`o knyga, kurios pavadinimas lietuviškai skambėtų taip – „Konservatoriaus sąžinė: atmeskime destruktyvią politiką ir grįžkime prie principų“.

Ši knyga, teigia vienas ankstyvųjų jos recenzentų, „New York Times“ konservatyvusis komentatorius Davidas Brooksas, „išmintingai gina tradicinį konservatizmą ir nuplėšia kaukę nuo būdo, kuriuo Donaldas Trumpas jį išduoda“.

O savo straipsnyje „Respublikonų protestas prieš D. Trumpą“ Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ bendradarbis, žurnalistas Martinas Ganslmeieris rašo, jog nors „nuo atviro priešinimosi savo prezidentui respublikonams dar toli, po paklode jau rūgsta“.

„Įstatymą už aštresnes sankcijas Rusijai respublikonų senatoriai savo prezidentui tiesiog primetė, taip jau jie nepasitiki jo artumu Rusijai. O D. Trumpo reikalavimą B. Obamos sumanytą sveikatos apsaugos įstatymą daugiau mažiau sugriauti nepateikiant jam pakaitalo jie paprasčiausiai ignoravo.

Vietoj to jie drauge su savo kolegomis demokratais stengiasi B. Obamos įstatymą reformuoti, ištaisant jo trūkumus. „Mes dirbame Amerikos piliečiams, ne prezidentui“, – pabrėžė respublikonas senatorius Timas Scottas.

Nuo savęs pridursiu, kad, pirma, tai vienintelis JAV Senate tarnaujantis  respublikonas juodaodis, o antra. kad viešai kritikuoti D. Trumpą drįstančių  respublikonų, nesvarbu, kokios rasės, šalia jau minėto, knygą parašiusio baltaodžio J. Flake`o, yra vos vienas kitas. Tarp jų ryškus pastarojo vyresnysis kolega iš Arizonos – Johnas McCainas.

Savo knygoje senatorius J. Flake`as ir nori savo bendrapartiečius respublikonus išjudinti ir sugėdinti: „Kaip konservatoriai juk negalime iš pašalių tik stebėti ir tylėti. Chaotiška padėtis vyriausybėje – tai nėra gerai nei vidaus politikai, nei tuo labiau užsienio politikai.“

Pokalbyje su Amerikos nacionaliniu transliuotoju „PBS“ J. Flake`as ir reikalavo nusigręžti nuo D. Trumpo dešiniojo populizmo ir vėl susitelkti ties tradicinėmis respublikonų vertybėmis. Anot senatoriaus,  „populizmas, protekcionizmas, izoliacionizmas – nemanau, kad tokia galėtų būti respublikonų partijos programa ateičiai“. 

Senatoriaus knygą perskaičiusio vokiečio žurnalisto Martino Ganslmeierio žodžiais, „J. Flake‘as kaip ypač didelę klaidą sukritikavo D. Trumpo pasitraukimą iš Ramiojo vandenyno partnerystės ir joje numatytos laisvosios prekybos sutarties, nes iš to pasitraukimo naudos peš tik Kinija, o respublikonai juk visada buvo už laisvąją prekybą pasisakanti partija. 

Bet ir užsienio politikoje J. Flake`as, pasak žurnalisto, nepalieka nė vieno sveiko plauko ant D. Trumpo galvos. Jis teigia, jog prezidento „Amerika – pirma“ tipo nacionalizmas žiauriai kertasi su respublikonų užsienio politikos tarptautiškumo tradicija.

Anot J. Flake`o, „užsienio politikoje turime būti blaivūs, apdairūs, saikingi. Turime palaikyti savo sąjungininkus ir atpažinti priešininkus. O to šiandieną kaip tik trūksta“.

Iš dalies palankiai apie respublikono senatoriaus knygą atsiliepia ir Amerikos kairiųjų liberalų žurnalo „New Republic“ apžvalgininkas Alexas Shepardas.

Jo žodžiais, „Konservatoriaus sąžinė“ – kartu ir iškilmingas, ir ugningas tekstas, stipriai čaižantis paties J. Flake`o partiją ir prezidentą. Autorius apibūdina susidėjimą su D. Trumpu kaip „faustišką sandorį“, į kurį „nevertėjo leistis“, kadangi respublikonai apsigavo dėl Trumpo tikrosios prigimties.

„Mes dėjomės nematantys, jog karalius nuogas. Dar blogiau, įžengdami jo karalystėn, mes prie vartų palikome  savo kritinius sugebėjimus ir apsimetėme manantys, jog nesąmonių jis netauškia“. (Suprask: tauškia, ir dar kaip!)

„Toliau, – rašo A. Shepardas, –J. Flake`as ragina savo kolegas pastebėti ir įvertinti įvairius D. Trumpo nusižengimus konservatizmui, demokratijai ir sveikam protui. Šiuo atžvilgiu knyga „Konservatoriaus sąžinė“ ko gero bus įžvalgiausias ir teisingiausias Donaldo Trumpo pažeminimas iš valstybės pareigas einančio respublikono pusės.

J. Flake`as labai aiškiai pasako, ką D. Trumpas turėtų daryti – tai daugiau ar mažiau visiškai priešinga tam, ką jis iš tikrųjų padarė. O reikia iš visų jėgų pritarti laisvai prekybai, reikia baigti meluoti apie dabar neva vykstantį 4 procentų ekonomikos augimą, reikia liautis pykdžius sąjungininkus ir gyrus diktatorius, reikia pasitikėti Amerikos žvalgybos agentūromis ir reikia nekurstyti neapykantos prieš etnines bei religines mažumas.“

Taip knygos mintis dėsto nuosaikiųjų kairiųjų žurnalo „New Republic“ bendradarbis Alexas Shepardas. Tačiau jis knygą ne tik giria, bet ir peikia dviem atžvilgiais. Pirma, jos autorius nepakankamai ar miglotai išdėsto tuos konservatizmo principus, kuriuos jis kaltina D. Trumpą išdavus.

O antra, ir tai dar svarbiau, būdamas kongresmenu ir paskui senatoriumi, jis pats mažai prisidėjo prie to, kad sulaikytų savo partiją nuo to nuslydimo nuo principų, dėl kurio jis dabar skundžiasi.

Ypač prezidentu tapus Donaldui Trumpui, jis kaip senatorius dėjo mažai pastangų, kad kitus senatorius ragintų nevykusiems prezidento žingsniams  pasipriešinti.

Taip rašo žurnalistas Alexas Shepardas. Tačiau, sprendžiant iš daugelio pokalbių su J. Flake`u kitoje spaudoje, pastarasis jam taikomas priekaištas gali būti nepagrįstas.    

Kiekvienu atveju, J. Flake`as nuo pat pradžių niekada nepalaikė D. Trumpo kandidatūros į JAV prezidentus, to neslėpė, ir ragino kitus nesekti jo judesiais.

Užtat drąsiai galima teigti, jog ne tik patentuoti demokratai, bet ir kai kurie respublikonai (tiesa, kol kas tik jų mažuma) dabar apgailestauja, kad Amerika išsirinko ne kitokį, o būtent tokį savo vadovą.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo LRT RADIJO eteryje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...