captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Liūdnos mintys stebint JAV politiką

Amerikos, iš dalies ir Europos, spaudoje tarp vasaros griaustinių, liūčių ir sausrų vyrauja tema – o kas bus su JAV Respublikonų partija ir jos į prezidentus iškeltu Donaldu Trumpu? Ar jis ištvers iki kadencijos pabaigos? Štai du komentarai – ir būtent iš dviejų jam mažiausiai priešiškų, taigi konservatyvių, žurnalistų.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kol kas „Donaldas Trumpas ir jo kritikai puldinėja vienas kitą, nesusitelkdami į vienintelį dalyką, kuris svarbiausias: tai Jungtinių Amerikos Valstijų gerovė“, – rašė istorikas Victoras Davisas Hansonas nuosaikių konservatorių žurnale „National Review“.

 „Amerikos politinė sistema dar niekada nematė nieko panašaus į dabartinę opoziciją prezidentui D. Trumpui ir neįprastą jo reakciją į tai. Mes nebesame įprastiniame politiniame kraštovaizdyje.

Paprastai valdžios netekusi opozicija – šiuo atveju Demokratų partija – pateikia didžiąją dalį kritikos ir visus alternatyvius pasiūlymus tam, kad laimėtų būsimuosius rinkimus.

Tačiau vietoj to D. Trumpą apsupo visas ratas įvairių kritikų ir į jį šaudo, dažnai pataikydami tik viens į kitą ar netgi į save.

Demokratai kol kas neturi ryškių kandidatų į prezidentus ar netgi patikimus,  prieš D. Trumpą įtikinamai argumentuoti sugebančius savo partijos atstovus.

Yra vienas dalykas giriant save badyti pirštu į D. Trumpo menamą klounadą, visai kitas – pasiūlyti tokį kandidatą su savo programa, kuris įtikintų svyruojančius amerikiečius nebekartoti 2016-ųjų metų rinkimų klaidos.

Žiniasklaida  vis labiau nepasitikima ir jos reitingai net žemesni nei D. Trumpo. Žurnalistai atsisako žinias pateikti nešališkai. Kai kurie jų net paskelbė, kad D. Trumpas taip peržengė visas ribas, jog nusipelno tik absoliučiai kritiško traktavimo. Tyrimai parodė, jog didžiųjų televizijos tinklų nusistatymas dėl D. Trumpo yra perdėm neigiamas.

Šių ugnies linijų centre yra ekstravagantiškasis, kartais poliarizuojantis, bet dažnai gudrutis D. Trumpas. Tai ne statiškas taikinys. Jis tai staiga pasilenkia ir sprunka, tai rangosi ir vingiuoja, išleisdamas visokius įsakus, supurtydamas Baltųjų rūmų komandą, leisdamasis į keliones skersai išilgai Europos ir Artimųjų rytų, kur  neretai drožia geras prakalbas ir yra šiltai priimamas.

Respublikonų daugumos Kongresas dar nepopuliaresnis nei nepopuliarusis D. Trumpas. Konservatyvūs rinkėjai gal atsimins, jog D. Trumpas, priešingai visoms prognozėms, Baltuosius rūmus grąžino respublikonams, o šie, nors turėdami Kongrese aiškią daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate, sau palankias prognozes iššvaistė neprastumdami žadėtų įstatymų.

Taip šaudymas visu ratu į visas puses ir tęsis tol, kol dar vienas liks stovėti – ar visi bus jau nugriuvę. Šioje 360 laipsnių ratu besisukančioje savižudikiškoje šūvių krušoje vienas, pats svarbiausias dalykas pamirštamas – tai Jungtinių Amerikos Valstijų gerovė.

Juk jei D. Trumpas pagerins ekonomiką, sukurs daugiau darbo vietų ir valstybės turto, pasieks energetinio nepriklausomumo ir atkurs amerikiečių atgrasomąją galią svetur, tai visas tas laukinis šaudymasis į visus galus liausis.

O jeigu ne, tai jis ir jį puolantieji vienas kitą pribaigs“, – rašė V. D. Hansonas konservatyvios minties žurnale „National Review“.

Šiaip kairiųjų liberalų pažiūroms atstovaujantys dienraščio „New York Times“ leidėjai ir redaktoriai leidžia savo puslapiuose pasisakyti ir kitų, pvz., konservatyvių pažiūrų komentatoriams. Vienas tokių yra žurnalistas Rossas Douthatas.

Jis savo straipsnyje „Tuščiavidurė dauguma“ rašė, jog „dabartinė Respublikonų partija, nors turi daugumą, elgiasi tarytum būtų atsidūrusi politinėje dykvietėje.  Tai rinkimus laimėjusi mašina, kuri visiškai nenutuokia, ką su savo įsigyta valstybine valdžia daryti.

Ją krečia tarsi opozicinės partijos tikai, nevalingi trūkčiojimai, ji nešioja atviras sumuštos koalicijos žaizdas, jos idėjos tarsi gimusios iš  subankrutavusios jėgos.

Į respublikonų partijos bandymus priimti sveikatos apsaugos įstatymo projektą vietoj dabar galiojančio B. Obamos įstatymo – ne tik skausminga žiūrėti. Tai kelia tą patį nejaukų jausmą kaip ir veršelio su dvejomis galvomis gimimas – lyg žiūrėtumei į kažką tokio, kam politikos ar gamtos dėsniai neturėtų leisti egzistuoti.

O vis dėlto tai egzistuoja. Ta pati nieko doro nuveikti nesugebanti respublikonų partija, kamuojama nuolatinio žemo lygio vidaus karo, kontroliuoja ne tik Kongresą ir Baltuosius rūmus, bet ir daugumą valstijų gubernatorų bei seimelių.

Visi dabar kalbantys respublikonų partijos kritikai – o jų daug, tai ir kairieji, ir centristai, ir konservatyvūs dešinieji – jie visi teigia, kad respublikonų partija žlugusi ir plūduriuoja“.

„Kad taip iš tiesų yra, patvirtina ir metų metais besitęsusių netikusių respublikonų veiksmų, ar tai dar prezidentaujant demokratui Barackui Obamai ir jiems, respublikonams, valdant tik Kongresą, bet porą sykių privedus prie vyriausybės uždarymo dėl nemokumo, ar tai dabar prezidentaujant D. Trumpui ir respublikonams valdant viską, bet nieko savito nepasiekiant“, – brėžė liūdną išvadą dešiniosios pakraipos komentatorius R. Douthatas kairiųjų liberalų dienraštyje „New York Times“.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close