captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. A. Medeišienė. Suomija ir švietimas. Vėl.

Ar prisimenate savo tylias ar garsias abejones, kiek ir kaip konkretus mokykloje dėstomas dalykas bus reikalingas jūsų ateities profesinei karjerai? Ar galite prisiminti, kiek sutikote ugdymo specialistų ar mokyklų administracijos atstovų, galėjusių motyvuotai, be pakelto tono jums atsakyti į tokius klausimus ir neatsišaudžiusių frazėmis: „Mokyklos programa taip nurodo“ ar „Taip apibrėžia ugdymo standartai“?
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Dabartinėje technologijų eroje, kai ir kokybiška informacija lengvai pasiekiama, tik beviltiškai trumparegiškų šalių mokyklos gali tikėtis, kad šviesesnio proto mokiniai bei studentai mokysis iš moraliai pasenusių knygų, ignoruos jaučiamus neatitikimus su realybe ir nesvarstys, kaip jie panaudos gaunamą informaciją praktiškai.

Štai Suomija (ir vėl ta pati Suomija) nusprendė švietimo sistemai pasiūlyti kitokį požiūrį į gyvenimą per edukaciją. Jų nuomone, labiausiai tinkamas XXI amžiui formatas – fenomanali edukacija (Phenomenal Education; Phenomenal based Learninig, Pheno BL).

Priminsiu, pats žodis fenomenas [gr. phainomenon – esantis, pasirodantis] reiškia reiškinį, t. y. tai, kas yra. Realaus pasaulio reiškiniai tampa mokymosi atspirties tašku. Reiškiniai yra studijuojami kaip objektyvi vientisa realybė, realiame kontekste, o informacija bei žinios renkamos, kaupiamos, sisteminamos peržengiant konkrečių pavienių dėstomųjų dalykų ribas.

Suomių planas toks: iki 2020 m. atsisakyti atskirų fizikos, matematikos, kalbų, literatūros, istorijos, geografijos pamokų ir  pereiti prie holistinio fenomenalios edukacijos modelio, jungiančio ir probleminį mokymą(si), ir grupinį darbą, ir natūraliai integruojančio keletą dalykų vienu metu.

Fenomenai bus studijuojami tarpdiscipliniškumo principu, t. y. bus įtraukiami tik aktualūs konkrečiai temai dalykai.

Pavyzdžiui, fenomenas „Europos Sąjunga“. Visos galimybės integruoti istoriją, kalbas, geografiją, finansus, ekonomiką, menus. Arba – maisto ruošos fenomenas. Tai ir kultūrų skirtumai, tradicijos, fizika, chemija, etika, etiketas, diatetika, sveikas gyvenimo būdas, verslumas.

Profesinės mokyklos studentas, studijuosiantis kavinių administravimo paslaugas, tą darys lavindamas matematikos, kalbų, rašymo ir bendradarbiavimo kompetencijas.

Numatyta, kad besimokantieji su savo kolegomis bei mokytojais bendraus gyvai ir naudosis IT distanciniam mokymuisi bei informacijos paieškai, kaupimui, aptarimui, taip pat ir kolektyviai parengto naujo informacinio paketo „įforminimui“.

Tradicinis stilius, kai mokytojas yra centras, o sėdėdamas suole mokinys atlieka darbą pagal nuolat gaunamas instrukcijas, neišvengiamai nunyks. Kiekvienas fenomenas bus apariamas jam tinkamiausiu būdu.

Konstruktyvizmas yra fenomenalaus mokymosi pagrindas; čia aktyvūs besimokantieji yra žinių rinkėjai, o informacija konstruojama kaip problemos sprendimo rezultatas, mažomis dalelėmis sudedamos į bendrą socialinį kontekstą.

Žurnalas „Curious Mind Magazine“ teigia, jog 70 % Helsinkio mokytojų tokiems pokyčiams ruošiasi ir yra ruošiami. Toks mokymosi būdas pirmiausia reikalauja skirtingų dalykų mokytojų bendradarbiavimo. Šiuo metu kiekvienoje Suomijos mokykloje bent kartą per mokslo metus bent viena tema kiekvienai klasei pateikiama tokiu formatu. Jau dirbantys tokiu stiliumi Suomijos mokytojai teigia, jog nebegalėtų grįžti prie senojo mokymo modelio. Jų nuomone, mokyti kolaboruojant su kolegomis yra kiekvieno mokytojo svajonė.

Iš mus pasiekiančios informacijos sunku susidaryti aiškų vaizdą, kaip tas vyks kiekvienoje iš mokymosi pakopų. Gal pirmiausia visgi bus suteiktos bazinės žinios (pradinė mokykla), būtinos „sukalti pagrindus“? Kita vertus, suomiai paruošiamajame mokyklai sektoriuje jau išbandę mokymąsi žaidžiant (Playful Learning) formatą ir teigia, kad jis – puiki pradžia fenomenologiniam mokymuisi.

Būtų visiškai neobjektyvu teigti, kad Lietuvoje nėra taikomas darbas grupėse, kad čia nežinomas probleminis mokymasis. Mokytojai žino pakankamai, progresyvieji taiko įvairius metodus, tačiau tai daugiau asmeninių iniciatyvų proveržiai, ribotai skatinami ir atsargiai vertinami mokyklų administracijų.

Ką gi, pagyvensim – pamatysim, kaip seksis suomiams. Gaila, kad ir vėl stebėsime nuo atsarginių žaidėjų suolelio.

Raimondos Agnės Medeišienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close