captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Nagingų meistrų židinys

Greitas vartojimas ir pigių prekių vajus stumia iš gyvenimo vienetinius, rankų šilumą jaučiančius dirbinius, o kartu retina senų profesijų atstovų gretas. Sovietmečiu daugumą butų puošdavo viena iš dviejų „Eros“ sekcijų, o po dešimties metų kone kiekviename name puikuosis IKEA baldai iš plokščių. Dažnas kaimas turi savo kirpėją ir manikiūrininkę, o staliaus reikia ieškoti su žiburiu. Saugoti ir puoselėti nykstančias šimtametes dailidžių ir stogdengių profesijas bando Trakų pašonėje, Rūdiškėse, įsteigta amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio kvietimu atvykę šv. Jono broliai ėmėsi gelbėti gatvės vaikus. Ant grindinio augę ir čia gerai jautęsi paaugliai prašė vienuolių išvežti iš Vilniaus, kuriame tykojo daug pagundų. Kaimo sodybose atsirado vietos tik tiems, kurie sutiko lankyti mokyklą, nevogti ir nerūkyti. Kelerius metus mokyklos suole nesėdėjusių paauglių mokslai nedomino, jie troško kuo skubiau išmokti amato. Beglobiams vaikams norėjęs padėti Kryžiaus Jonas vyko į Prancūzijoje esančią seniausią, prestižinę Europos profesinio mokymo asociaciją Les Compagnons du Devoir et de Tour de France, kurioje mokoma pameistrystės metodu. Į Lietuvą atvykę prancūzai dalijosi žirgų kaustymo, dailidžių ir konditerijos meistrystės paslaptimis.

Pirmoji „Sodžiaus meistrų“ dešimties moksleivių klasė prisiglaudė Madžiūnuose veikusios lentpjūvės administracinėse patalpose. 2004 metais nuspręsta amatų mokyklai pirkti buvusio Rūdiškių kolchozo pastatus. Pirmieji mokslo metai prabėgo nešildomuose pastatuose.

Per dvylika metų mokyklą baigė ir diplomus gavo 155 moksleiviai. Jie įgijo dailidės, baldžiaus, stogdengio, virėjo-konditerio ir aplinkotvarkininko profesijas. Kryžiaus Jono Vilniaus gatvėse surastų beglobių vaikų amatų mokykloje neliko. Šiandien čia gali mokytis kiekvienas. Ateina baigusieji kolegijas, dirbantieji savarankiškai. Direktorė Dalia Beigienė sako, kad stengiamasi rengti ne tik nykstančių, bet ir paklausių profesijų specialistus. Ilgiausiai, trejus metus, mokslus kremtantys dailidės išmoksta statyti skydinius, karkasinius namus, dengti bažnyčių bei varpinių stogus ir juos atnaujinti. Rimtai į būsimųjų specialistų rengimą žiūrintys pedagogai pamokoms parūpina tai, ko prireiks savarankiškai dirbant. Konditeriai-virėjai nesuka galvos, kur įsigyti pamokai reikalingos jautienos išpjovos, šokolado, dailidės – skriestuvų, pieštukų arba Lietuvoje neįperkamų profesionalių įrankių.

„Sodžiaus meistrų“ mokykloje jaunuoliai mokomi ne tik amato, bet ir pasitikėti savimi, nebijoti eiti ieškoti darbo, derėtis ir išsireikalauti tai, kas priklauso.

Direktorė D. Beigienė pabrėžia, kad „Sodžiaus meistrams“ labai svarbi krikščioniška bendrystė, pagarba vieno kitam. Būtent krikščioniškosios vertybės padeda susigaudyti aižėjančiame šiandienos pasaulyje. Dažnam jaunuoliui mokykla lieka gyvenimo ramstis. Buvusieji auklėtiniai kreipiasi pagalbos, kai sudega namas arba nebeturi kur gyventi.

Šiemet mokyklos baigimo diplomus gavo 17 mokinių. Ceremonija prasidėjo šv. mišiomis, o baigėsi auklėtinių sukurtomis dainomis.

Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ direktorė mėgsta kartoti, kad visi esame Dievo įrankiai, tik ne visi tai suprantame. Rūdiškių mokykloje, kurioje nėra skambučio, o į mokytojus kreipiamasi vardu, įgyti įgūdžiai padės išsaugoti šimtametes profesijas, o kartu ir tvirtinti valstybės pamatus. Juk valstybei labiausiai reikia nagingų, dorovingų žmonių.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...