captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ką išryškino Hamburgo konferencija?

Gera žinia apie grupės G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą Hamburge yra ta, kad, net jeigu ir tik G-19 pavidalu, tačiau jis įvyko, o grupės G-1 konferencijos, apie kurią svajoja Donaldas Trumpas, niekada tokios nebus. Taip ironiškai rašoma Madrido dienraštyje „Pais“.
Mykolas Drunga. V. Radžiūno (LRT) nuotr.
Mykolas Drunga. V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kaip skelbiama „Pais“, Europa didžiojo susitikimo savaitę priėmė dar ir lemtingą susitarimą dėl laisvosios prekybos su Japonija, o kitas toks su Kanada greitai įsigalios. „Žodžiu, Europa laikosi daugiašališkumo principo, su D. Trumpu ar be jo“, – rašoma Ispanijos sostinės laikraštyje.

Tai pozityvus susitikimo vertinimas, bet būta ir neigiamesnių. Štai pasak Magdeburgo dienraščio „Voksstimme“, laisvosios prekybos ir klimato apsaugos klausimais kanclerei Angelai Merkel nepasisekė sucementuoti bendros 20-ies svarbiausiųjų pramoninių valstybių pozicijos.

Priešingai, JAV prezidentui D. Trumpui pavyko savo protekcionizmo formai išgauti šiokį tokį palaiminimą. Išryškėjo ir tai, kad Turkijos diktatorius  Recepas Tayyipas Erdoganas  prisideda tik tuomet, kai jam už tai sumokama.

Magdeburgo laikraščio išvada tokia: G-20 viršūnių susitikimas – ne tas formatas, kuriame įmanoma išlyginti fundamentaliai skirtingas nuostatas ir politines kultūras. Jame veikiau išryškėja jas skiriančių griovių gilumas.

Flensburgo „Tagblatto“ nuomone, „jei šis viršūnių susitikimas Hamburge nebūtų įvykęs, rezultatas taip pat nebūtų buvęs geresnis. Bet ir tai dar nėra joks pasisekimas“.

Vis dėlto nacionalinis Pietų Vokietijos dienraštis „Suddeutsche“ drąsino, kad „toks jau į neviltį varantis šis grupės G-20 viršūnių susitikimas gal ir nebuvo. Taip, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarp kitų valstybių ir vyriausybių vadovų atrodė griozdiškai ir kėlė nerimą tarsi tarp alpinistų įsimaišęs grizlis.   

Kaip tik dėl to ir reikia džiaugtis, kad šis susitikimas nesibaigė nei trenksmingu krachu, nei dirbtiniu pseudokonsensusu. Svarbiausioji jo žinia ta, kad net ir Jungtinės Amerikos Valstijos nesugeba kitų atkalbėti nuo žingsnių klimato šilimo mažinimo link“, – rašė Miunchene leidžiamas laikraštis.

Kad šio 20-ies didžiųjų susitikimo Hamburge negalima nurašyti kaip niekam tikusio, teigė ir kitas nacionalinis dienraštis – dešiniųjų „Frankfurter Allgemeine“. Juk buvo jame ir sveikintinos pažangos, o Donaldas Trumpas neleido jam žlugti, jis nesireiškė kaip „berniukas blogiukas“.

Kitas Frankfurto laikraštis, kairiųjų „Frankfurter Rundschau“, akcentavo už susitikimo sienų vykusias riaušes ir rašė, jog „Angelos Merkel numatytas pasaulinis šou virto tikru fiasko“ – tai jai rinkimuose nepadės.

Visai kitaip į tas pačias riaušes pasižiūrėjo Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ straipsnyje „Siautėjimas išgelbėjo Angelos Merkel viršūnių konferenciją“.

Ogi „milžiniškos riaušės posėdžių paraštėje suteikė kanclerei puikią progą iš susitikimo vis tiek paskleisti pozityvią žinią. Juk savo padėkos žodžiais policininkams, kurie Hamburge iš tiesų išgyveno sunkias dienas, ir savo pranešimu finansiškai atlyginti tiems žmonėms, kurių automobiliai buvo padegti ar kurių parduotuvės buvo suniokotos, ji, A. Merkel, pelnė ne vieną simpatijos tašką“.

Ne tik Berlyno „Tageszeitung“, bet ir Liublianos dienraštis „Delo“ pagyrė Vokietijos kanclerę, girdi, „tik jos patyrusio vadovavimo dėka viršūnių susitikimas baigėsi tvarkingais rezultatais. Tai, jog šitoks dalykas įmanomas, nepaisant tūkstančių riaušininkų ir padegėjų siautėjimo, parodė dešimtys tūkstančių taikingų piketuotojų“, – skelbė Slovėnijos sostinės laikraštis.

Vis dėlto Kelno regioninis laikraštis „Kolner Stadt-Anzeiger“ apgailestavo, kad „dešimčių  tūkstančių žmonių teisėtus protestus prieš klimato politiką ir pabėgėlių vargą, prieš Donaldą Trumpą, Vladimirą Putiną ir Recepą Tayyipą Erdoganą diskreditavo niokojančios Hamburgą užplūdusios gaujos“.

Pasak Hanoverio dienraščio „Hannoversche“, „kairysis protestų sąjūdis, kuris aukštos moralės frazėmis argumentuoja prieš D. Trumpą, R. T. Erdoganą ir kitus pasaulio galinguosius, privalo susirūpinti prievartos naudojimu savo pačių gretose ir šią problemą rimtai išdiskutuoti. Kitaip jis greit praras bet kokį patikimumą“.   

 

Štutgarto „Zeitung“ irgi pasipiktino tuo, kad „į smurtą linkę demonstrantai prarado bet kokį saiką. Padeginėti žmonėms automobilius, daužyti ir plėšti parduotuves, siautėjant brautis į gyvenamuosius kvartalus – visa tai nuplėšia kaukę nuo jų švietėjiškų pretenzijų, parodo, kad jų kairuoliškumas tėra tik fasadas, už kurio slepiasi eiliniai chuliganai“.

Halės dienraščio „Mitteldeutsche“ žodžiais, „tūkstančiai policininkų, kurie pasiųsti į tarnybą rizikavo savo gyvybe, nusipelnė didžiulės pagarbos“.

Reuters/Scanpix nuotr.

O dabar dar apie pačią konferenciją. Anot Budapešto laikraščio „Nepszava“, „daugelis grupės G-20 vadovų į tokį viršūnių susitikimą žiūri ne kaip į rimtą forumą, bet greičiau kaip į žaidimų aikštelę. Niekas to neįrodo geriau, nei faktas, kad prezidentui D. Trumpui viename vadovų susitikime jo paties pavedimu atstovavo dukra Ivanka.

Ar beturėjo ši viršūnių konferencija kokią nors prasmę? Hamburgiečiams, turėjusiems iškęsti tikrus mūšius gatvėse, ko gero ji prasmės neturėjo. Gal ateityje visiškai pakaktų tik grupinių diskusijų  telefonu?, – klausė Vengrijos sostinės dienraštis.

Ciuricho laikraštis „Tages-Anzeiger“ taip pat domėjosi, „ar nebūtų geriau tokių viršūnių konferencijų išvis atsisakyti, o gal bent rengti jas salose ar dykumose, kur lengviau atsitverti nuo protestuojančiųjų?

Tačiau kas taip galvoja, kapituliuoja prieš kaulus laužiantį sizifo darbą, kurio pasaulio politika reikalaute reikalauja. 

Jeigu aukščiausiojo lygio konferencijų rengėjai leistųsi iš demokratinių šalių ir miestų šitaip išvaromi, jie tuom pripažintų radikalus turint tiesos, kai šie teigia, jog elito sluoksniams seniai rūpi tik jie patys“, – rašė Šveicarijos dienraštis.

Antrašte „Prekybos karo nebus“ pasveikino Varšuvos laikraštis „Rzeczpospolita“ Angelą Merkel su diplomatine pergale, nes jai pavyko susiderėti dėl dokumento, patvirtinančio 19-os konferencijos dalyvių pasiryžimą paversti Paryžiaus klimato sutartį tikrove.

Tuo pačiu dokumentas ne tik pripažįsta ir tai, kad Jungtinės Valstijos šiuo klausimu laikosi kitokio požiūrio, bet ir skelbia kovą su protekcionizmu – to įsakmiai pageidavo Europos Sąjunga.

Taigi, jei Hamburgo susitikimo pasekmė ta, kad bus aktyviai kovojama su klimato kaita, be iliuzijų dėl Amerikos, ir bus užkertamas kelias Jungtinių Valstijų baudžiamiesiems muitams, tai jau galima šnekėti apie didelį laimėjimą.

Kita vertus, tai, kad jau reikia džiaugtis vien tik dėl to, jog Jungtinės Valstijos neskelbia globalinio prekybos karo, rodo, koks gilus išties atsirado Vakarų pasaulyje skilimas, darė išvadą Lenkijos sostinės dienraštis.

Šanchajaus laikraštis „Jiefang Ribao“, pasižiūrėjęs į grupinę nuotrauką ir pastebėjęs, kad Amerikos prezidentas, paprastai stovintis valstybių ir vyriausybių vadovų grupės centre ar netoli centro, šįkart atsistojo beveik visai dešinėje, paklausė: „o gal D. Trumpas dėl savo protekcionistinės nuostatos ir nusigręžimo nuo Paryžiaus klimato sutarties pats „nusimanevravo“ į pakraštį?“

Reuters/Scanpix nuotr.

Tą pačią išvadą padarė ir Maskvos „Nezavisimaja Gazeta“: G-20 forumas – dar vienas įrodymas, kaip nukentėjo amerikiečių globalinė lyderystė. To priežastis galėtų slypėti jų valdžios protekcionistiniuose šnekėjimuose. Nors D. Trumpas deklaraciją ir pasirašė, bet gal tik dėl to, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jį prispaudė.

„Konferencijos darbotvarkę jau ir taip visiškai užgožė V. Putino ir D. Trumpo susitikimas“, – rašė Rusijos sostinės nepriklausomas laikraštis.

Būta ir Vakarų spaudoje daug prieštaringų atsiliepimų Amerikos ir Rusijos, D. Trumpo ir V. Putino santykių tema, bet apie tai smulkiau kitą kartą. 

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...