captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Keršanskas. Elitas, visuomenė ir požiūris į Europos ateitį

Praėjusio mėnesio pabaigoje vienas autoritetingiausių britų analitinių centrų „Chatham House“ paskelbė studiją, kurioje analizuojamas dešimties Europos Sąjungos valstybių visuomenių ir elitų požiūris į Europos ateitį. Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės gyventojų požiūrio į Europos integraciją analizė pateikė bent kelias įdomias ir iš dalies naujas įžvalgas. Nors istoriškai Europos integracijos varikliu buvo jos svarbą suvokiantis elitas, o visuomenė likdavo „tyliojo pritariančiojo“ vaidmenyje, situacija keičiasi ir ją būtina kuo geriau suvokti.
Vytautas Keršanskas. Asm. archyvo nuotr.
Vytautas Keršanskas. Asm. archyvo nuotr.

Apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. dešimties valstybių piliečių ir virš 1800 elito atstovų, parodė tris ryškiausias skiriamąsias linijas, kuomet kalbama apie požiūrį į Europos integraciją. Pirmoji – skirtis tarp elito ir visuomenės. Tik 34 proc. visuomenės teigia jaučiantys narystės Europos Sąjungoje naudą, o net 54 proc. galvoja, kad jų valstybė prieš dvidešimt metų gyveno geriau. Tuo tarpu net septyni iš dešimties elito atstovų pripažįsta gaunantys naudą iš narystės Bendrijoje. Todėl elitas linkęs kur kas labiau optimistiškai žvelgti tiek į dabartinę Europos Sąjungą, tiek į jos ateitį gilinant integraciją, o visuomenė labiau linksta grąžinti dalį galių nacionalinėms valstybėms. Tokius rezultatus pateikia ir keletas kitų pastaraisiais metais publikuotų mokslinių darbų. 

Antroji skirtis matoma jau pačios visuomenės viduje. Nors dažnai manoma, kad požiūrį į Europos integraciją labiausiai lemia ekonominė ar socialinė gyventojo padėtis, minima apklausa parodė, kad ryškiausią įtaką vis dėlto turi tapatybinis dėmuo. Liberalias vertybes ir pasaulėžiūrą išpažįstantys piliečiai yra labiausiai palaikantys Europos Sąjungą, jos pamatinius principus ir integracijos gilinimą, tuo tarpu tvarkos, griežtos rankos norintys, pokyčių nemėgstantys piliečiai, atvirkščiai, mano, kad valstybės narės turėtų susigrąžinti daugiau savarankiškumo. „Chatham house“ mokslininkų teigimu šiandien ši, o ne išsilavinimo, amžiaus ar kuri kita visuomenės skirtis leidžia geriausiai apibrėžti jos nuostatas Europos integracijos klausimu.

Galiausiai trečioji skirtis – elito požiūrio į Europos integracijos kryptį išsiskyrimas. Tarp elito fiksuojamos trys apylygės grupės, palaikančios arba status quo išsaugojimą (28 proc.), arba integracijos gilinimą (37 proc.), arba galių valstybėms grąžinimą (31 proc.). Tad daroma išvada, jog esame naujame Europos integracijos etape, kuriame nebegalima kalbėti apie į Europos integraciją optimistiškai žvelgiantį elitą ir labiau skeptišką visuomenę, nes abi grupės tapo kur kas labiau įvairialypės. Todėl svarstant apie Europos Sąjungos ateitį vadovautis dvinariu „arba integracija, arba subyrėjimas“ modeliu nebėra efektyvu.

Šiandien turime visuomenės grupių, kurios nors teigia jaučiančios Europos Sąjungos naudą, nepalaiko Europos integracijos gilinimo ar net pasisako už valstybių narių galių kai kuriose srityse sugrąžinimą. Ir vaizdą supaprastinanti euroskeptiko etiketė tokiam asmeniui visiškai netinka. Lygiai kaip tikro vaizdo neatskleistų ir ne vienoje apklausoje užfiksuotos tendencijos, jog lietuviai yra labiausiai pozityviai Bendriją vertinanti tauta, matymas kaip absoliučios lietuvių paramos Europos integracijos gilinimui.

Tiek visuomenės, tiek politinio elito tarpe egzistuoja kur kas įvairesnis Europos ateities matymas. Ir regint protesto balso stiprėjimą Vakarų demokratinėse visuomenėse, kuris bent iš dalies aiškinamas visuomenės ir politinio elito atitolimu, turime suprasti, kad tvarus Europos ateities kelias gali būti pasirinktas tik gavus visuomenės pritarimą jam. O tokiam pritarimui būtina pilnavertė, o ne imituojanti diskusija tarp skirtingas vizijas turinčių grupių.

Nepaisant to, kaip baigsis rinkimai Vokietijoje, beveik neabejotinai matysime užsikuriant naujam Vokietijos ir Prancūzijos tandemui, kuris bene esminį dėmesį skirs Europos Sąjungos institucinės krizės sprendimui. Jau ne kartą abiejų valstybių lyderiai išsakė savo viziją, kokią Europą ateityje jie mato. Ar Europos Komisijos, didžiųjų valstybių, mūsų regiono kaimynių vizijos mums artimos, ar tolimos? Kokią Europos integracijos ateitį matome mes, kaip valstybė, ir kokie esminiai skirtumai atsispindi mūsų visuomenėje ir elito tarpe? Šios diskusijos reikia dar iki visu greičiu prasidedant debatams tarp valstybių narių, kitaip minėtos trys skirtys, kurios Lietuvoje dar nėra itin aktualios, gali tokiomis tapti. 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...