captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kojala. Merkel susigrąžina prarastas pozicijas

Įvartis į savus vartus arba šūvis sau patiems į koją – tokiais skambiais epitetais apibūdinti praėjusią savaitę įvykę Didžiosios Britanijos parlamento rinkimai. Tą lėmė itin prasti valdančiosios konservatorių partijos rezultatai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kai prieš du mėnesius premjerė Theresa May paskelbė, kad įvyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, sprendimas atrodė logiškas. Konservatoriai tuo metu tvirtai pirmavo apklausose ir neslėpė ambicijų dar labiau sustiprinti savo pozicijas. Kitaip tariant, jei iki tol parlamente turėta vienvaldė 17 mandatų dauguma, tai po rinkimų buvo atvirai tikimasi skaičių padidinti kone iki šimto. Juo labiau, kad opoziciniai Leiboristai su lyderiu Jeremy Corbynu priešakyje atrodė beviltiškai nusilpę.

Tačiau nevykusi konservatorių partijos rinkimų programa, o taip pat vangi kampanija per trumpą laiką viską apvertė aukštyn kojomis. Taip, konservatoriai ir vėl laimėjo daugiausiai mandatų. Nepaisant to, jie ne tik nesugebėjo padidinti turėtos daugumos, bet ir apskritai jos neįgijo. Naujajame parlamente konservatoriams iki vienvaldystės pritrūko aštuonių vietų, tad norint formuoti vyriausybę teko ieškoti koalicijos partnerių. Šioje šviesoje sprendimas skelbti pirmalaikius rinkimus, kurių tikrai buvo galima išvengti, atrodo net ne kaip kluptelėjimas, o didžiulė klaida.

Premjerė May tokiu būdu pratęsė nesėkmingą pirmtako Davido Camerono tradiciją. Jis paskelbė Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos referendumą tikėdamasis visiems laikams užbaigti diskusijas apie šalies ateitį Bendrijoje. Cameronas kampanijos metu dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad britai neišstotų. Tačiau galiausiai jo žaidimas va bank baigėsi pasaulį sudrebinusiu netikėtu referendumo rezultatu, šiandien žinomu „Brexit“ pavadinimu. O kartu – politinės karjeros pabaiga.

Tad pačias aukščiausias pozicijas užimantiems politiniams lyderiams neretai tenka priimti rizikingus sprendimus, kurių vėliau tenka ilgai gailėtis. Tik gailesčio dažniausiai nepakanka, nes pasekmės būna pernelyg brangios.

Tą puikiai supranta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Atsargi ir kruopščiai skaičiuojanti politikė turbūt negalėtų būti pavadinta charizmatiškiausia lydere Europoje. Ji taip pat nėra iš tų, kuri leidžiasi į avantiūras ar pagauta emocijų meta visas kortas ant stalo, prieš tai nepagalvodama apie galimas pasekmes. Tačiau rezultatai rodo, kad jos nuosaiki strategija pasiteisina. Juk ne veltui ji jau dvyliktus metus vadovauja įtakingiausiai Europos valstybei. Ir netrukus gali ketvirtą kartą iš eilės būti perrinkta kanclere.

Vokietijoje federaciniai parlamento rinkimai vyks rugsėjo pabaigoje. Pagrindinė kova virs tarp Merkel krikščionių demokratų partijos ir socialdemokratų, kuriems vadovauja Martinas Schulzas. Dar prieš metus atrodė, kad Merkel galimybės laimėti yra labai ribotos. Tą didele dalimi lėmė kritika, kurios Merkel susilaukė dėl pasisakymų sprendžiant pabėgėlių krizę. Tuo metu kanclerės reitingai krito žemyn, prasidėjo bruzdėjimas ir krikščionių demokratų partijoje. Svarstyta, kad galbūt Merkel išsisėmė, nebesugeba priimti drąsių sprendimų, tad atėjo laikas naujam iššūkiui.

Šiandien to garsiai turbūt neišdrįstų ištarti nė vienas krikdemas. Partijos reitingai sugrįžo į kadaise turėtas aukštumas ir siekia beveik 40 proc. Socialdemokratų vadovo Schulzo banga, kilusi šių metų pradžioje, išsikvėpė ir dabar balansuoja žemiau 30 proc. ribos. Dar daugiau, paklausti, kuris iš politikų – Merkel ar Schulzas – turėtų tapti kancleriu, vokiečiai šiandien atsako aiškiai – pusė renkasi Merkel, o jos konkurentui tenka tik trečdalis palankumo balsų.

Iškentėjusi pabėgėlių krizę ir pasiūliusi priemones, dėl kurių šiandien į Europą iš konfliktinių regionų atvyksta nebe tūkstantis, o daugiausiai kelios dešimtys asmenų per dieną, Merkel atrodo tvirtai. Staiga visi prisiminė ir jos lyderystę sprendžiant Graikijos ekonominę krizę ar siunčiant signalą Rusijai dėl agresijos Ukrainoje. Pastarąjį aspektą pajutome ir mes, matydami Vokietijos karius, kurie atvyko į Lietuvą prisidėti prie regiono saugumo užtikrinimo. 

Žinoma, iki rinkimų dar keli mėnesiai, o britų patirtis rodo, kad skaičiai gali labai greitai pasikeisti.  Tačiau kol kas atrodo, nuosaikūs, ilgai apsvarstomi, skambiomis frazėmis neapipinti sprendimai – tai, ką galėtume pavadinti racionalia lyderyste – vokiečiams tebėra patrauklesni, nei alternatyvos. O ir pati Merkel neketina avantiūriškai visko apversti aukštyn kojomis.

Lino Kojalos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...