captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Afganistaniečiai ir JAV prezidentas – vienui vieni?

Savaitei einant į pabaigą, pasaulio dėmesį sukaustė šimtus žmonių pakirtę ar suluošinę sprogdinimai Kabule, taip pat ir Amerikos prezidento nutarimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties. Kaip šie procesai susiję? 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ogi taip, kad jau nebe pirmi teroristų smūgiai Kabule vėl priminė visiems jau beveik pamirštą, bet nepaliaujamai kraujuojančią šalį, kuriai padėti išbristi iš nesibaigiančių bėdų, kai kieno  nuomone, turėtų daug labiau pasistengti Amerika. 

Tačiau užuot taip dariusi, Amerika imasi tik stipriau pasauliui užtraukti naują klimato šilimo bėdą, kurios pirmosios pasekmės juntamos jau dabar, tačiau dar tragiškiau pasireikš ateinančiais dešimtmečiais bei šimtmečiais iki, neduokdie,  Žemės sudegimo. 

Pradėkime nuo Afganistano. Anot Londono „Times“, „JAV prezidento Trumpo laukia užduotis rasti karinį sprendimą, Afganistano vyriausybei suteiksiantį smogiamąją jėgą, kuri įgalintų ją su savo priešais kovoti.“

„D. Trumpas privalo pasirūpinti, kad Afganistanas dar sykį netaptų platforma išpuoliams prieš Ameriką ir jos sąjungininkus“, – rašė Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis. 

Vienos dienraščio „Standard“ nuomone, „D. Trumpo vadovaujama JAV vyriausybė, kuri kol kas viešai nelabai daug dėmesio skyrė  problemoms Afganistane, ten susitiktų su  nauju ir kartu senu žaidėju.  Jungtinių Amerikos Valstijų generolai teigia, jog Rusija palaiko kontaktus su Talibanu, jį gal palaiko net kariškai.“

„Rusai mato, kad tai būtent Talibanas, o ne JAV bombos, yra didžiausiass barjeras vadinamajai „Islamo valstybei“ išsiplėsti Afganistane“, – rašė Austrijos sopstinės dienraštis.

Pasak Maskvos dienraščio „Nezavisimaja Gazeta“,  „trečiadienį įvykęs sprogdinimas parodė, jog Afganistano vyriausybė nepajėgi šalies sostinėje garantuoti saugumo. Tai sunkus smūgis afganų tarnybų reputacijai.“ 

„Teroristų tikslas buvo pademonstruoti, kad Vakarų pagalba nepajėgi stabilizuoti Kabulo vyriausybės  ir kad situacija regione po 15  vakarietiškų pajėgų buvimo metų ne pagerėjo, o greičiau pablogėjo“, – rašė nepriklausomas Rusijos dienraštis. 

Anot Stambulo dienraščio „Akzam“, „Vakaruose viršų ima įsitikinimas, jog Talibano neįmanoma nugalėti. Vienintelis pasiekiamas dalykas yra šiek tiek laimėti laiko.“

Šiaip juk aišku, ką reikia daryti. Afganistano valdžia turi susitarti su Talibanu, kito kelio nėra. JAV dalinių regione sustiprinimas galėtų ir Talibaną įtikinti šios idėjos naudingumu. 

„O net ir pasirašius kokią nors taikos sutartį, dar truks labai daug laiko, kol taika būtų realiai įgyvendinta“, – rašė Turkijos laikraštis.

Kadangi per trečiadienio sprogdinimus labai nukentėjo Vokietijos ambasada Kabule, daug apie tai rašė tokie laikraščiai kaip Eseno „Neue Ruhr Zeiting“, anot kurio „subombarduotas ambasados fasadas puikiai simbolizuoja tarptautinės bendrijos politikos Afganistane krachą“, arba Roitlingeno „General-Anzeiger“, kuris irgi teigė, jog vadinamosios „Islamo valstybės“ teroristus gali įveikti tik Talibano suartėjimas su Afganistano vyriausybe, ir čia NATO karių skaičiaus padidinimas nieko nepadės.“

Kiti Vokietijos laikraščiai svarstė Vokietijos vidaus reikalų ministro siūlymą bent laikinai sustabdyti bėglių, prašiusių, bet negavusių, politinio prieglobsčio Vokietijoje statuso, prievartinį grąžinimą į Afganistaną. 

O nacionalinis dienraštis „Welt“ rašė, jog „karas Afganistane panašus į vėžio ligą. Tai, kad jo dar nemokame išgydyti, nereiškia, kad gydymo nėra. Ypač tai nereiškia, jog galime liautis ieškoję terapijos.“

„Juk pasekmės visada mus pasieks ir palies, – ar tai terororo išpuolių, ar tai bėglių srauto pavidalu. O vien tik Vakarų ginklais demokratinės taikos nepriartinsime. Tačiau, kita vertus, nėra ir alternatyvos sunkiam valstybės sukūrimo darbui, tokios valstybės, kuri visiems savo piliečiams laiduotų dalyvavimą bendrame darbe ir bendrą saugumą. 

Tai truks dešimtmečius, ir atsieis labai labai daug pinigų. Bet tai bus pigiau ir lengviau, nei amžinai dorotis su pasekmėmis tuo atveju, jeigu Afganistanas visiškasi žlugtų“, – rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis.  

O dabar žvilgsnis į Ameriką, kur, kaip rašė dienraštis „Frankfurter Rundschau“, „prezidentas D. Trumpas nori Ameriką vėl padaryti didžią – tačiau su praėjusio šimtmečio metodais. Kad tai nesuveiks, jam tiesiog nerūpi. Atrodo, kad šis vyras gyvena kitoje planetoje.“

Pasak Amerikos sostinės dienraščio „Washington Post“, „savo nutarimu išstoti iš Paryžiaus klimato sutarties D. Trumpas pasiunčia kelis galingus signalus. Kaip klimato kaitos neigėjas, jis solidarizuojasi su savo dešiniausiais šalininkais, kurie laikomi moksliniais analfabetais.“ 

O elitą, akademikus, vyriausybės ir privačių institutų mokslininkus, jis pagaliau nuverčia nuo pjedestalo. Bet ir tarptautiškai jis siunčia stiprų ženklą. Tai kur kas simboliškiau, nei skubant patekti į grupinę nuotrauką pastumti Juodkalnijos ministrą pirmininką iš kelio. 

Savo priešininkams, kurie į šį Amerikos prezidentą jau ir taip žvelgia kaip į kenkėją, jis galėtų vieną kartą visam laikui kaip reikiant parodyti – toks D. Trumpas žengia savo keliu, kaip jam patinka, ir vienui vienas, – rašė pagrindinis Vašingtono dienraštis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close