captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. A. Butkevičiaus fenomenas vertas psichologų analizės

Per pastarąsias kelias savaites trys didžiausios mūsų šalies politinės partijos išsirinko savo pirmininkus. Dvi partijos – tai socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – pirmininkais išrinko tuos pačius žmones, o trečiosios – naujai gimusios Darbo partijos – lyderiu tapo kitas asmuo.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Per pastarąsias kelias savaites trys didžiausios mūsų šalies politinės partijos išsirinko savo pirmininkus. Dvi partijos – tai socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – pirmininkais išrinko tuos pačius žmones, o trečiosios – naujai gimusios Darbo partijos – lyderiu tapo kitas asmuo. Dvi partijos – tai socialdemokratai ir „darbiečiai“ – pirmininkus rinko be pasirinkimo, iš vienos kandidatūros, o trečiojoje – Tėvynės sąjungoje – vyko tikri rinkimai, nes dėl pirmininko posto varžėsi keli kandidatai.

O dabar apie kiekvienus rinkimus atskirai. Pradėti norėčiau nuo tos partijos, kur pirmininko rinkimai įvyko be jokios intrigos, nes kitaip ir negalėjo būti. Juk ar galima įsivaizduoti, kad šiuo metu socialdemokratų partijoje atsirastų bent kiek rimtesnis konkurentas Algirdui Butkevičiui? Reikia pabrėžti, kad tai jau antri šios partijos pirmininko rinkimai, kai kiti iškelti kandidatai tiesiog atsisako siekti šio posto.

Politikos psichologai kada nors analizuos A. Butkevičiaus fenomeną, norėdami suprasti, kaip kuklus ir, atrodytų, neturintis ryškių lyderio bei oratoriaus savybių žmogus tapo vienu populiariausių politikų.

Socialdemokratai negali nesidžiaugti turėdami tokį lyderį, todėl kol kas niekas iš jų ir nekonkuruoja su juo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad toje partijoje nėra žmonių, norinčių užimti pirmininko kėdę. Ministro pirmininko pareigos nėra tos, kurias užimdamas visada būsi populiarus. Teks priimti sprendimus, kuriuos visuomenė vertins nevienareikšmiai. Tada ir prasidės reitingų kritimas, tad po dviejų metų vyksiančiuose Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose vargu ar nebus konkurentų.

Įdomesni buvo Darbo partijos pirmininko rinkimai. Pirmiausia gudrusis Viktoras Uspaskichas sužaidė puikų žaidimą, suteikdamas teisiamųjų suole sėdinčiai Darbo partijai naują tapatybę, ir atliko tai pačiu lengviausiu būdu. Panašu, kad „darbiečiai“ buvo pamiršę savo įkurtą Leiboristų partiją, todėl buvo pradėję derybas su tvarkos ir teisingumo siekiančiu Rolandu Paksu. Dabar, kai Darbo partijos tapatybė pakeista, jungtis su „tvarkiečiais“ nėra būtinybės, galima juos tiesiog prisijungti, diktuojant savo sąlygas. R. Paksui teks arba sutikti su šiomis sąlygomis, arba nesijungti su „darbiečiais“.

Gudrusis Viktoras įdomiai sužaidė ir renkant naujai gimusios Darbo partijos pirmininką. Visi suprantame, kad ši partija be V. Uspaskicho neįsivaizduojama, todėl taip pat sunku įsivaizduoti, kad „darbiečiai“ savo vadovu rinktų ne jį. Kaip gi buvo, kad lyderiu išrinktas kitas žmogus? Steigiamajame Darbo partijos (leiboristų) suvažiavime į pirmininko postą buvo iškeltas ne tik ponas Viktoras. Kitiems kandidatams ėmus atsiiminėti savo kandidatūras, suvažiavimui pirmininkaujantis V. Uspaskichas paprašė Vytauto Gapšio neatsiimti savo kandidatūros, kad rinkimai nebūtų iš vieno kandidato. Kai šis sutiko, nepakeičiamas „darbiečių“ lyderis visiems netikėtai atsiėmė savo kandidatūrą ir steigiamojo suvažiavimo delegatams tiesiog neliko nieko kito, kaip balsuoti už vienintelį kandidatą V. Gapšį.

O štai Tėvynės sąjunga išgyveno tikrus ir gana įtemptus pirmininko rinkimus. Ši partija verta pagarbos už tai, kad pirmininką renka visi jos nariai. Taip organizuojant rinkimus, galima geriau pajausti partijoje tvyrančias nuotaikas. Ką parodė šiemetiniai pirmininko rinkimai? Žiūrint iš šalies ir nežinant visų partijos viduje vykstančių dalykų, galima apibendrintai teigti, kad Tėvynės sąjungą apėmė lyderystės nuovargis. Pirmasis pirmininko rinkimų turas parodė, kad Andrių Kubilių palaiko tik mažiau nei pusė partijos narių. Tokia padėtis kelia lyderio legitimumo klausimą.

Antrojo rinkimų turo rezultatai tokie, kokių ir buvo galima tikėtis. Tėvynės sąjungos nariai stovėjo prieš nelengvą pasirinkimą, nes balsavimas už pirmąjį partijos pirmininką galėjo reikšti tam tikrą grįžimą į praeitį. Tačiau didžiuosiuose miestuose, kur gyvena daugiausia išsilavinusių partijos narių, laimėjo Vytautas Landsbergis.

Pabaigai – du klausimai, kurie kirba, kalbant apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimus. Kodėl juose nedalyvavo Irena Degutienė ir kaip jie būtų pasibaigę, jei ši politikė būtų juose dalyvavusi?           

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...