captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. D. Trumpas Europoje

Pirmoji naujojo JAV prezidento kelionė į užsienį, į didžiųjų pramonės valstybių grupės G–7 aukščiausiojo lygio susitikimą Sicilijos Taorminoje sukėlė pasaulio spaudoje daug reakcijų – ir ne vien tik vienodai neigiamų.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Svarbiausia, žodžiais Donaldo Trumpo neglostė daug įtakos turinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Kaip rašė „New York Times“ redaktoriai, „A. Merkel stipri žodinė reakcija transatlantinius saitus sudrebino tarsi žemės drebėjimas.

Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos pasirodys mažiau linkusios kištis į užsienio reikalus, dominuojančiąja politine jėga išryškės Vokietija glaudžioje partnerystėje su Prancūzija. 

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau pareiškė, kad jis ketina bendradarbiauti su Vokietija ir nori padėti Europos Sąjungai išbristi iš savo sunkumų.

O Angela Merkel sąmoningai įrikiuoja ateities Vokietiją į 27 šalių Europos Sąjungą be Didžiosios Britanijos“.

Anot pagrindinio Amerikos sostinės dienraščio „Washington Post“, Vokietijos vadovės pasirinkti žodžiai jau rodo pokytį politinėje retorikoje: „kanclerė atsargi, jos kalba nebuvo impulsyvi reakcija. Ne, ji bando kurti kitokią Europos Sąjungą – stipresnę, savarankiškesnę, mažiau pasiruošusią perleisti vadovavimą Jungtinėms Amerikos Valstijoms.“

Italijos sostinės dienraščio „Repubblica“ žodžiais, „A. Merkel pasakė visą teisybę dėl Amerikos prezidento elgesio. Tai neįprastai beatodairiški žodžiai Vokietijos krikščionių demokratų vadovei, kuri paprastai linkusi užgauti taikesnes ir švelnesnes stygas“.

Tai, kad A. Merkel tarė griežtus žodžius D. Trumpui, teigiamai komentavo ir daugybė Vokietijos laikraščių. Tačiau kai kurie jų kvietė nepamiršti, jog, Štraubingo dienraščio „Tagblatt“ žodžiais tariant, „Amerika lieka svarbiausiu Europos Sąjungos partneriu – nepaisant Donaldo Trumpo.

Kaip tik jis duoda Europai postūmį naujai save atrasti. D. Trumpas šiame kelyje nėra kliūtis. Dabar sviedinys Europos rankose“.  

Pasak Stambulo dienraščio „Sabah“, „atrodo, kad Donaldas Trumpas tarsi stovi tik kažkur nuošalyje ir visiškai nepaiso įprastinių diplomatinių manierų. Paskutinį sykį jis per bendrą visų NATO šalių narių valstybių ir vyriausybių vadovų nusifotografavimą stūmėsi į priekį ir stumtelėjo į šalį Juodkalnijos premjerą Duško Markovičių. Tai buvo diplomatinis skandalas.

O bendrame grupės G–7 posėdyje su Afrikos valstybių vadovais jis nepaisydamas paraginimo neužsidėjo ausinių, kad išklausytų Italijos premjero Paolo Gentiloni kalbos vertimo į anglų kalbą.  Tai buvo tiesiog stačiokiška iš jo pusės ir neliko nepastebėta.

Viršūnių susitikime Prancūzijos valstybės vadovas E. Macronas tiesiog pro D. Trumpą tarsi tuščią vietą praėjo ligi pat Angelos Merkel, kurią šiltai apkabino“.

Paryžiaus dienraštis „Liberation“ rašė, jog „diplomatinis baleto šokis, kurį E. Macronas atliko kartu su A. Merkel, rodo Prancūzijos prezidento išmanumą. Macronas siūlo Trumpui garbingą veidą išlaikančią išeitį, o tuo pat metu Merkel JAV prezidentui primena negailestingą tikrovę. Šią savaitę pamatysime, ar Trumpas ištiestą ranką dėl abipusių interesų pagriebs“.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“, priešingai, D. Trumpą pavadino „dovana Europai“, nes, girdi, „nesvarbu, kokiu klausimu – ar dėl bėglių, ar dėl prekybos, ar dėl klimato kaitos – visi tarptautiniai susitarimai Amerikos Baltiesiems Rūmams yra antraeilės reikšmės ar netgi nepageidaujami.

Galima dėl to sielotis, bet svarbesnis yra klausimas, ką Vakarai šioje situacijoje darys. Ir čia tegali būti tik viena veiksmų kryptis: reikia daryti viską, kad tarptautinis bendradarbiavimas stiprėtų.

D. Trumpas vidaus politikoje vis labiau stumiamas į kampą, todėl jis tarptautinėje arenoje ir muistosi kaip laukinis. Klausimas lieka, kas daugiašalę tarptautinę tvarką išlaikys gyvą. Europa tam turėtų priemonių. Tačiau ar turės ji tam ir valios, tą dar reikia jai įrodyti“.

Meksikos sostinės dienraštis „Cronica de Hoy“ reiškė nuomonę, kad ne, grupės G–7 viršūnių konferencija „nebuvo visiška katastrofa. Vis dėlto D. Trumpo pareiškimas, kad jis svarsto išstojimą iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos silpnina pagrindinių pramonės šalių poziciją ir kelia pavojų jų pasiektiems kompromisams.

JAV prezidentas tokia savo pozicija ignoruoja grėsmes, kurios kyla iš klimato kaitos ir liečia visą pasaulį – ypač, kai ta grėsmė sklinda iš vienos galingiausiųjų pasaulio valstybių. Todėl negalima liautis su bandymais D. Trumpą įtikinti, jog izoliavimasis nuo pasaulio pragaištingas. Klimato kaitos pasekmės nepripažįsta nacionalinių sienų – tai jau šiandien visur akivaizdu“.

Daug kam rūpesčio kėlė ir tai, jog D. Trumpas susitikime su NATO vadovais nepaminėjo penktojo straipsnio, savitarpiškai garantuojančio Aljanso narių saugumą.

Norvegijos sostinės dienraštis „Aftenposten“ rašė, ar „šios saugumo garantijos ir kertinio Aljanso principo Jungtinės Amerikos Valstijos nebesilaiko? Užkulisiuose į tai žiūrima laisviau, į kaip ir gal nekorektišką, bet ir netyčinį praleidimą.

Rūpesčiai čia ne tiek karinio pobūdžio, kiek dėl to, kad Rusija bando svarbiausias NATO šalis paveikti politiškai. Klasikine karo prasme NATO įstengs įveikti bet kokį iššūkį.

Tačiau ar yra ji pasirengusi Rusijos vedamam hibridiniam karui, kuris reiškiasi programišių atakomis, klaidinančiomis žiniomis, kaukėtų karių išpuoliais Ukrainoje?“

Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ rašė: „ar negalėtų Kinija ir Europa kartu užimti Jungtinių Amerikos Valstijų paliktą tuščią vietą? Teoriškai tai įmanoma. Abi pusės pasisako už globalizaciją ir jų užsienio prekybos deficitai per daug nesiskiria.

Be to, Kinija ir Europos Sąjunga galėtų viena kitą papildyti realių ekonominių struktūrų atžvilgiu ir kartu duoti globalinei prekybai naują postūmį“.

Londono „Times“ pažymėjo, kad „tapęs Baltųjų Rūmų viršininku, D. Trumpas daug ko labai greit išmoko. Pvz., Kinijos klausimu – nepradėti su ja prekybos karo, o patariamas Kanados ir Meksikos, jis išmintingai atsisakė plano „užmušti“ Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį.

Jis taip pat išlaikė sankcijas Rusijai dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos. O ir ten, kur jis nuvylė NATO, nepaminėdamas įsakmiai savitarpio gynybos garantijos, ar grupės G–7, nepareikšdamas pritarimo Paryžiaus susitarimui dėl klimato, – D. Trumpas vis dar gali pasitaisyti, ir jam būtų protinga taip padaryti“.

Čekijos sostinės verslo laikraštis „Hospodarske Noviny“, nors ir pripažindamas visus ankščiau minėtus D. Trumpo liapsusus vis dėl to teigė, jog „apskritai paėmus, šioje kelionėje Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pasirodė kaip valstybės vyras“.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...