captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar geriau, kad būtų tik dvi stiprios, bet skirtingos partijos?

Vokietijos socialdemokratai netrukus švęs savo 150-ąjį gimtadienį. Ne kartą buvę šalies valdžioje, jie šio rudens rinkimuose vėl bandys į ją sugrįšti. Ta proga Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pakalbino vieną seniausiųjų šios partijos narių, 91–erių sulaukusį buvusį ministrą Egoną Bahrą. 
 
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Vokietijos socialdemokratai netrukus švęs savo 150-ąjį gimtadienį. Ne kartą buvę šalies valdžioje, jie šio rudens rinkimuose vėl bandys į ją sugrįšti. Ta proga Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pakalbino vieną seniausiųjų šios partijos narių, 91-erių sulaukusį buvusį ministrą Egoną Bahrą.

Vokietijos radijo žurnalistas Frankas Capellanas priminė, jog Vokietijos socialdemokratai savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1863-iųjų gegužės 23-iosios, kada Ferdinandas Lasalle‘is Leipcige įkūrė Visuotinę vokiečių darbo sąjungą. Nuo savęs priminsime, kad F. Lasalle‘io partija nuolatos konfliktuodavo su marksistais ir komunistais.

Į po Antrojo pasaulinio karo atsikūrusią Vokietijos socialdemokratų partiją  Egonas Bahras buvo priimtas 1956-ais. Tada jis pats sakė, jog jis į šią partiją „atėjęs ne dėl ekonominių klausimų, o dėl to, kad pakeisčiau partijos užsienio politiką“. Jis vienas iš tų socialdemokratų, kurie siekė „sugyvenimo“ su Rytų Vokietijos komunistais.

Vėliau jis tapo vienu iš pagrindinių socialdemokrato kanclerio Willy‘io Brandto patarėjų, nuo 1969-ųjų priimant ir vykdant „naują politiką“ Rytų atžvilgiu, kurią E. Bahras anksčiau, jau 1963-iaisiais, buvo suformulavęs kaip „kaitą per priartėjimą“.

Pokalbio su žurnalistu F. Capellanu pradžioje E. Bahras ypač pasidžiaugė tuo, kad „tai išties pirmoji pasaulyje partija, į savo vėliavą įrašiusi lygias moterų teises politikoje. Jei ne Vokietijos socialdemokratų partijos pozicija, moterys niekada nebūtų gavusios balsavimo teisės. Tai mano akimis didžiausias šios partijos laimėjimas“. 

Klausiamas, kodėl charizmatškasis Willys Brandtas septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje į partiją pritraukė tiek daug naujų ir jaunų žmonių, E. Bahras atsakė, kad „tai buvo tikras žmogus, ne tik variklis ar galios instrumentas.

Prie to prisidėjo ir tikslas, kurį jau buvo suformulavęs Amerikos prezidentas Johnas Kennedys: jeigu nenorima, kad būtų karas, tai su priešu reikia rasti sutarimą ir bendradarbiauti. Tuomet tas priešas buvo Sovietų Sąjunga.  [...]

Ir tada reikėjo suprasti, jog nieko nebus be Vakarų, nieko nebus be Amerikos, bet nieko nebus ir be Sovietų Sąjungos“.

Kitu klausimu žurnalistas F. Capellanas priminė neseniai E. Bahro išėjusioje knygoje autoriaus išreikštą apgailestavimą, kad dviejų Vokietijos valstybių susivienijimas išėjo ne taip, kaip reikėjo.

Rytų vokiečiai kaltinami ir gėdijami dėl to, kad jų šalis neva buvusi saugumiečių irštva, „nors pati ponia A. Merkel sutiko ir aiškiai žinojo, kad 96 procentai jos gyventojų niekada nieko bendro neturėjo su valstybės Saugumu ir nebuvo kad ir neoficialūs, bet vis tiek Saugumo bendradarbiai ar informatoriai“, – teigė Egonas Bahras.

Toliau pokalbį su E. Bahru žurnalistas F. Capellanas nukreipė į galimybę, kad jeigu per ateinančius rinkimus nė viena partija nesurinks per 50 procentų balsų, daugiausia jų gavusioji turės sudaryti koaliciją su kita, mažesne. Taip šiuo metu Vokietiją valdo krikščionys demokratai koalicijoje su laisvaisiais demokratais, kitaip tariant, liberalais.

O jeigu per rudens rinkimus daugiausia balsų, bet ne absoliučią daugumą, surinktų socialdemokratai, – tai irgi įmanoma, jokios apklausos tokios galimybės kategoriškai neatmeta, – tai kokį koalicijos partnerį rinktųsi socialdemokratai? Labiausia tikėtina, kad tai būtų Žalieji.

Socialdemokratai kolicijoje su Žaliaisiasis jau valdė federacinę Vokietiją nuo 1998 iki 2005 m., kai kancleriu dvi kadencijas buvo Gerhardas Schröderis. Taip pat ir dešimtyje kraštų arba vadinamųjų žemių jų vyriausybes nuo 1985 m. sudarė socialdemokratai su Žaliaisiais.

Bet yra ir kita galimybė – vadinamoji didžioji koalicija, kai federacijos vyriausybę sudaro didžiausioji partija kartu su ne bet kokia mažesne, o būtent su antrąja pagal didumą. Pokario Vokietijoje dvi didžiausiosios partijos vidada buvo ir tebėra dažniausia (bet ne visada) pirmoje vietoje esantys krikščionys demokratai ir dažniausia (bet ne visada) antroje vietoje esantys socialdemokratai.    

 Pirmoji didžioji koalicija pokario Vokietijos istorijoje valdė 1966-69, kada kancleriu buvo krikščionis demokratas Kurtas Georgas Kiesingeris, o vicekancleriu ir užsienio reikalų ministru socialdemokratas Willys Brandtas.

Antroji didžioji koalicija susikūrė 2005, kai nei krikščionys demokratai su laisvaisiais demokratais, nei socialdemokratai su Žaliaisiais Bundestage negavo absoliučios daugumos. Vienintelė išeitis – didžioji koalicija tarp krikščionių demokratų ir socialdemokratų.

Ji gyvavo iki 2009-ųjų, kai, socialdemokratams ypač silpnai pasirodžius 2009 m. rinkimuose, Didžiąją koaliciją pakeitė įprastinė krikščionių demokratų ir laisvųjų demokratų koalicija.

Abiem atvejais kanclere išrinkta Angela Merkel. Ji ir dabar lieka populiariausia Vokietijos politike. Ji net populiaresnė už savo krikščionių demokratų partiją, kuri apklausose dabar stovi lygiai su socialdemokratais.

Todėl pastariesiems ir neatmetama galimybė įeiti į būsimą vyriausybę, tik Egonas Bahras įspėja, kad jie nesileistų dar kartą į didžiąją koaliciją su Angela Merkel ir jos vadovaujamais krikščionimis demokratais.

Žurnalistui F. Capellanui jis pasakojo, kad „aš su buvusiu kancleriu, krikščioniu demokratu Helmutu Kohliu esu apie tai ilgai kalbėjęs, ir mes priėjome visiškai vieningos nuomonės, jog mūsų valstybės stabilumui iš tiesų pasitarnautų tai, kad abi didžiosios partijos viena kitą pakeistų, perimdamos valdžios atsakomybę koalicijoje su vis kitu partneriu.

Tai reiškia, kad aš iš principo nepritariu didžiajai koalicijai“, – sakė E. Bahras ir tęsė: „Prisimenu, jog didžioji koalicija Veimaro respublikos laikais privedė prie to, kad  kraštutinioji kairė ir kraštutinioji dešinė susimokė prieš demokratinį vidurį.

Šiaip jau kancleris nustato Vokietijos politikos kryptį, ir jis ar ji su savo mažesniuoju partneriu už vyriausybės veiksmus atsakingi. Bet mes socialdemokratai esame ne tam, kad visąlaik prišoktume ir pagelbėtume ten, kur kanclerei reikia“, – teigė Egonas Bahras.

 Klausiamas, o kokie turi būti Vokietijos ryšiai su Rusija, kaip Berlynas turėtų elgtis su Maskva, E. Bahras atsakė, pacituodamas G. Busho vyresniojo mintį, išreikštą tuoj po Šaltojo karo konflikto pabaigos, kad Rusija turi vystytis pagal savo tradicijas, prie kurių tikrai nepriklauso demokratija.

„Tai reiškia, kad V. Putinas nėra demokratas, tuo labiau ne grynas demokratas, jo vaikai irgi nebus demokratai, jo anūkai – galbūt, bet vis tiek nuo mūsų jie skirsis. Tai bus demokratija rusiška maniera.

Tuo pačiu reikia prisiminti, kad yra pasaulyje dvi šalys, be kurių Vokietija ir Europa negali apsieiti. Viena turi sostinę Vašingtone, antra – Maskvoje. Tai vienintelės dvi valstybės, kurios pajėgios smogti atominiu ginklu antrąjį kartą  ir turi tarp savęs virš Europos ir su dideliu atsakomybės sąmoningumu ištempusios atominį skėtį.

Tačiau be Vašingtono negalima sukurti ir Europos stabilumo. Tad mes truputį patekę į kilvaterį. Tačiau abu didieji dabar gali atsisukti ir į pavojingesnę, didesnę, sunkiai suprantamą Aziją. Tą mes patiriame kaip tik dabar“.

Pokalbio pabaigoje Egonas Bahras dar pasakė, ką, jo nuomone, turėtų daryti socialdemokratų partiją, kad sustiprintų savo pasitikėjimą tarp žmonių ir rinkimuose gautų daugiau balsų už krikščionis demokratus.

„Kaip senas demokratas ir socialdemokratas, galiu Jums pasakyti tik štai ką: kai būtina dar stipriau suveržti diržus, reikia dar labiau paisyti teisingumo!

Nereikia iš akių išleisti vadinamų mažųjų žmonių. Jie priims taupymą, jei ne jiems vieniems bus visa tai pakelti, jei ir ant didžiųjų žmonių labiau bus kraunama“, – teigė senas Vokietijos socialdemokratas Egonas Bahras Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close