captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Keršanskas. Vokiečiai linksta rinktis stabilumą?

Atrodo, jog Angela Merkel rimtai nusiteikusi po rudenį įvyksiančių Vokietijos parlamento rinkimų užimamose kanclerės pareigose likti dar vienai, jau ketvirtajai kadencijai. Savaitgalį Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje įvykusiuose regioniniuose parlamento rinkimuose A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) šventė pergalę, kuri svarbi dėl kelių priežasčių. 
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Pirma, tai daugiausiai rinkėjų turinti žemė, kur balso teisę turi net penktadalis visos šalies gyventojų. Antra, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje tradiciškai balsuojama už socialdemokratus (SPD): krikščionys demokratai per penkiasdešimt metų čia valdė tik penkerius metus nuo 2005-ųjų iki 2010-ųjų, o paskutiniuose rinkimuose nuo laimėjusių socialdemokratų atsiliko net 13 procentų. Trečia, tai dabartinio socialdemokratų sąrašo vedlio Martino Schulzo gimtinė, todėl CDU pergalė buvo ir didelis simbolinis smūgis tiek jam, tiek visai partijai. Tuo pačiu tai – paskutiniai vietos lygmens rinkimai iki rudenį vyksiančių federacinių, todėl Angela Merkel į nacionalinius rinkimus išeina įgavusi rimtą pagreitį.

Kanclerė A. Merkel pastaraisiais metais susilaukė vis daugiau kritikos, ypač dėl migrantų prieglobsčio politikos bei šalyje gerokai suprastėjusios saugumo situacijos. Kai praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbta, jog baigęs Europos Parlamento vadovo kadenciją Martinas Schulzas ves SPD į rinkimus, šių populiarumas šoktelėjo daugiau nei 10 procentų ir beveik susilygino su CDU. Tačiau „Schulczo efektas“, kaip jį linkstama vadinti, panašu, baigiasi, nes pastarųjų poros mėnesių apklausos rodo vėl didėjantį atotrūkį tarp dviejų pagrindinių Vokietijos politinių jėgų: šiuo metu krikščionis demokratus palaiko apie 36-is, o socialdemokratus – 26 proc. rinkėjų.

Kovo pabaigoje CDU buvo perrinkta į Saro žemės parlamentą, prieš dvi savaites įveikė socialdemokratus Šlėzvygo-Holšteino žemėje, o šį savaitgalį kiek netikėtai nugalėjo ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Be to, šioje žemėje savo rezultatą pagerino tradiciniai krikščionių demokratų partneriai – liberali Laisvoji demokratų partija (FDP), kuri ir nacionalinėse apklausose palaikoma dešimtadalio rinkėjų. Nuo 2013-ųjų ši partija nebuvo atstovaujama Vokietijos federaliniame parlamente, nes tąkart neperžengė minimalaus 5 proc. barjero, o dvi didžiosios partijos buvo priverstos sudaryti vadinamąją „didžiąją“ koaliciją. FDP sugrįžimas ir geras CDU pasirodymas leistų vėl suformuoti centro-dešinės koaliciją.

Šalia išsivadėjusio „Schulzo efekto“, panašu, vokiečių simpatijas A. Merkel pelno ir dėl bendros situacijos šalyje, ir dėl labiau jų lūkesčius atliepiančios programos. Šalies ekonomika ir ūkis vis sparčiau auga, trejus metus iš eilės Vokietijos biudžetas yra perteklinis, o 2016-aisiais perviršis siekė rekordinius 24 mlrd. eurų. Todėl socialinę gerovę akcentuojanti SPD programa nėra tiek aktuali Vokietijos gyventojams. Tuo tarpu CDU dėmesį teikia šalies saugumo stiprinimui ir efektyvesnei kovai su terorizmu, o būtent tai dėl išaugusių grėsmių šalyje labiau atliepia vokiečių lūkesčius.

Teigiama, kad po tam tikro sustabarėjimo laikotarpio, Vokietijos krikščionys demokratai ne tik sugebėjo sustiprinti paramą šiai partijai savo rinkėjų tarpe, bet ir išplėsti elektoratą iki šiol pasyviai arba visai rinkimuose nedalyvavusiųjų tarpe: visose trijose žemėse rinkimų aktyvumas buvo didesnis nei įprastai ir tai bent iš dalies susiję su išaugusia parama CDU.

Be abejonės, iki nacionalinių parlamento rinkimų likę dar keturi mėnesiai gali pakeisti situaciją, juo labiau ši krikščionių demokratų banga gali paskatinti kitas partijas, siekiančias nutraukti A. Merkel valdymo laikotarpį, imtis dar didesnių pastangų pritraukti rinkėjus. Labai tikėtina, kad rinkimus bus bandoma paveikti ir išorinių jėgų, kas buvo matoma visuose didžiuosiuose Vakarų valstybių rinkimuose, tačiau tai matydami vokiečiai imasi ypatingų informacinio ir kibernetinio saugumo priemonių.

Krikščionių demokratų pergalė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje yra geras signalas ir mums, nes Angelos Merkel Vokietija šiandien labiausiai atitinka Lietuvos interesus. Galime ir privalome diskutuoti dėl migrantų politikos ar Europos Sąjungos ateities scenarijų – klausimų, kuriais Lietuva turi kitokią nei Vokietiją nuomonę, tačiau Rusijos atžvilgiu būtent kanclerės vaidmuo buvo esminis, priimant tiek Europos Sąjungos sankcijas, tiek kitus Lietuvos saugumo ir užsienio politiką atitinkančius sprendimus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...