captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. 
Mykolas Drunga. V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Mykolas Drunga. V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Nuo pat Penktosios respublikos pradžios“, taigi, nuo 1958-ųjų, „politinis Prancūzijos gyvenimas sukosi apie dvi didžiąsias partijas, kurių viena kairioji, antra dešinioji. O 2017-ieji šiuo atžvilgiu ženkliną lūžį. Niekada istorijoje abi didžiosios partijos kartu sudėjus neišspaudė tokio silpno rezultato“, rašo „Monde“.

Libano prancūzakalbis dienraštis „L`Orient-le Jour“ taip pat nustebo, kad „abi partijos, kurios daugiau nei 40 metų lėmė Prancūzijos likimą, nebepateko į antrąjį rinkimų turą. Po „Brexit“ referendumo ir Donaldo Trumpo išrinkimo Amerikos prezidentu kažkas Prancūzijoje sugedo, pradėjo veikti nebe taip.

Tačiau prancūzai – protingi, išradingi, jie krečia siurprizus, savo balandžio 23 d. sprendimu, kuris tikriausiai bus gegužės 7 d. patvirtintas, jie iškėlė globalizaciją, kaip visą planetą jaudinančią problemą“.

Nemažiau nustebęs ir Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“: „jau du dešimtmečius Prancūzija susiskaldžiusi tarp dešinės ir kairės, o dabar pirmajame ture daugiausia balsų atidavė centro atstovui. Todėl antrajame ture susiplieks socialinis liberalizmas su nacionalizmu, atvirumas su užsisklendimu, jungtinė Europa su izoliuota Prancūzija.

Šiaip jau, pirmojo turo laimėtojui derėtų su visų partijų respublikoniškų jėgų pagalba įveikti piktąją pamotę. Kita vertus, Marine Le Pen Nacionalinis frontas pasiekė geriausius savo rezultatus per visą prezidento rinkimų istoriją. Todėl dabar ji galėtų paskelbti „tautos“ kovą prieš „elitą“ – ir kas tada išdrįstų tvirtai prognozuoti rezultatą? Čia reikia atsargos.“

Tačiau daugelis laikraščių, jei ir ne drąsiai, tai vis tiek prognozavo, kad, Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žodžiais tariant, „Marine Le Pen antrajame ture ko gero pralaimės Emanueliui Macronui. Bet žaidime ji lieka, nes per birželį vyksiančius parlamento rinkimus ji galėtų pergalėn išvesti nemažą grupę savo deputatų.

Taigi, pasak Lenkijos sostinės dienraščio, „pirmojo raundo svarbiausioji žinia buvo ši: demokratijai – taip, tačiau ne tokiai, kaip ligi šiol“.

„O „Nacionalins frontas“ tapo pagrindinės srovės sąjūdžiu. Nacionalizmas, priešiškumas užsieniečiams, populistinių teiginių prisodrinta politika tapo politinės realybės Prancūzijoje dalimi. Net ir konservatorius tai užkrėtė“, – teigė „Gazeta Wyborcza“.

Be jokių išlygų E. Macrono pergalę antrajame ture prognozavo Ravensburgo dienraštis „Schwabische“,. tačiau „tam, kad jam sektųsi Prancūziją valdyti, reikės ir būsimosios Vokietijos vyriausybės paramos. Paryžius ir Berlynas pagaliau turės vėl energingai imtis Europos klausimais bendros politikos“.

Į pirmajame ture nuo E. Macrono ir M. Le Pen vos atsilikusius kandidatus dėmesį atkreipė Briuselio dienraštis „L`Echo“: „Francois Fillonas su savo liuksusiniais kostiumais ir žodžio kišenėje neieškantis Jeanas-Lucas Melenchonas, nepaisant savo gana didelio gautų balsų skaičiaus, į antrąjį rinkimų turą nepateko.

Tad ir nesulauksime dvikovos tarp Melenchono kai kam siaubą keliančios „maištingosios Prancūzijos“ idėjos ir Marine Le Pen idėjos, kad „čia mūsų namai“.

„Europa atsiduso, ji mąsto: blogiausiajam variantui kelias užkirstas. O vis dėlto Paryžius ir Berlynas bei dauguma kitų 27 Europos Sąjungos šalių narių centrai turi įsisąmoninti šių rinkimų paskleistą žinią. Todėl blogiausias variantas dar nepašalintas – tam liko nepilnos dvi savaitės“, – pažymėjo Belgijos sostinės laikraštis. 

E. Macronas. AFP/Scanpix nuotr.

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zurcher“, „nuomonių apklausos antrajame raunde gegužės 7-ąją leidžia prognozuoti aiškų M. Le Pen pralaimėjimą. Vis dėlto negalima pasikliauti tuo, jog prieš kraštutinę dešinę sėkmingai susiburs „respublikos gelbėtojų frontas“, todėl Le Pen pergalė yra galimybių ribose“.

„Tam, kad ją įtikinamai įveiktų, E. Macronas turi prisistatyti ryškesniais kontūrais. Nebeužtenka tik pasirodyti maloniam“, – tarė Ciuricho laikraštis, pridurdamas, jog „svetimšalių darbininkų imigracija į Prancūziją ir darbo vietų iš jos iškraustymas taikantis prie Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir globalizacijos – tai aktualiausia tema daugeliui prancūzų, ne tik bedarbiams ir vadinamiesiems modernizacijos žaidimo pralaimėtojams“.

Anot leidinio „New York Times“, „geras M. Le Pen pasirodymas pirmajame ture – dar vienas įspėjimas dėl didėjančio pavojaus, kurį Europoje ir visame pasaulyje kelia dešinieji populistai. Prancūzų Nacionalinis frontas išliks stipria jėga tol, kol nedarbo procentas bus dviženklio skaičiaus dydžio ir daugelis prancūzų jausis pamiršti ir jokioje kitoje partijoje neras sau vilties. Vis dėlto sekmadienį rinkėjai parodė, kad jie pasirengę išklausyti viltingą žinią, sklindančią iš E. Macrono, kuris atviras ir imigrantams, ir įvairovei, nepaisant naujausių teroro išpuolių ir niūrių M. Le Pen kampanijos tonų“.

Prahos dešiniųjų liberalų laikraštis „Lidove Noviny“ pažymėjo, jog „E. Macronui sėkmingai žengus pirmąjį žingsnį dabar jam bus sunkiau – jam reikia ne tik apsiginti antrajame ture, bet birželį gerai pasirodyti ir parlamento rinkimuose. O jo sąjūdis „Pirmyn“ dar tik vaikiškais batais. Jei taps prezidentu, galimas daiktas jis bus silpnas, gebantis paveikti tik diplomatiją ir gynybą. Tai Europai būtų bloga žinia, tokia pat prasta kaip ir M. Le Pen pergalė.“

Pasak Pekino dienraščio „Huanqiu Shibao“, „su E. Macronu Prancūzija tikriausiai liks prie savo pamatinių vertybių ir laikysis įsikibusi į Europos integraciją ir į globalizacijos kursą. O M. Le Pen pergalė sustiprintų dešiniojo populizmo jėgas ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

Liuneburgo „Landeszeitung“ rašė, jog „pasiteisina posakis, kad prancūzai mielai atmeta reformas, tačiau revoliucijų – niekada. O tai, jog antrajame rinkimų ture rungsis jokiai partijai nepriklausantis Emmanuelis Macronas su Nacionalinio fronto vadove Marine Le Pen jau yra revoliucija, nes ligi šiol pakaitomis valdę socialistai ir konservatoriai iš prezidento sosto išstumti.“

Dienraščio „Saarbrucker“ nuomone, „senąsias partijas nubaudus, dabar antrajame ture bus visų pirma rungiamasi dėl vertybių – už atvirą visuomenę ar už tautą, kuri susitraukia ir pasitraukia į save pačią“.

Anot dienraščio „Neue Osnabrucker“ „dar Prancūzija neprasmego į nacionalistų liūną. Jau yra buvę, kad per pirmąjį rinkimų ratą prancūzai išleidžia apmaudo garą, o paskui antrajame susimąsto“.

„Pagal apklausas atrodo, kad ir dabar taip gali nutikti. Tačiau platus pritarimas M. Le Pen yra įspėjimo šūvis, jog ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Europoje nacionalizmas žengia į priekį“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

Frankfurto kairiųjų laikraštis „Rundschau“ irgi pastebėjo, kad prancūzams reikės rinktis tarp, viena vertus, 39-mečio, pasauliui atviro E. Macrono, kuris globalizaciją priima kaip šansą ir savo tautiečius nori vesti į modernius laikus, ir, antra vertus, M. Le Pen, kuri siekia globalizaciją sulaikyti, Prancūziją atitverti, atpalaiduoti nuo Europos Sąjungos ir apsaugoti nuo tarptautinės konkurencijos bei imigracijos.

„O E. Macronas dar ne prezidentas, jis dar tik favoritas. Tačiau „Brexit“ bei D. Trumpo išrinkimas Amerikos prezidentu parodė, kad pirmavimas apklausose mažai ką reiškia“, – rašė Frankfurto kairiųjų dienraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...