captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Liūdnos gaidos per darbininkų šventę

Europos profsąjungų institutas ir kitos socialinio tyrimo įstaigos teigia, jog ūkio nuosmukis, didėjanti nelygybė, atskirtis, skolų krizė, Europos Sąjungos vadovų užsispyręs laikymasis neveiksmingos taupymo politikos, paspartino milijonų Europos piliečių nusivylimą vieningos Europos kūrimu. Štai keli spaudos balsai šia tema.
 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Europos profsąjungų institutas ir kitos socialinio tyrimo įstaigos teigia, jog ūkio nuosmukis, didėjanti nelygybė, atskirtis, skolų krizė, Europos Sąjungos vadovų užsispyręs laikymasis neveiksmingos taupymo politikos, paspartino milijonų Europos piliečių nusivylimą vieningos Europos kūrimu. Štai keli spaudos balsai šia tema.

Prancūzijos provincijos laikraštis „Charente Libre“ rašė, jog „šiemet Gegužės 1-oji buvo mūsų visuomenės veidrodis. Taip jau Europoje sutapo,  jog truputį anksčiau statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė bedarbystės skaičius. Tai, kad 30 milijonų europiečių dabar neturi darbo, yra katastrofa senajam žemynui, kuris degraduoja ir ekonomiškai, ir socialiai.

Nuo Madrido per Paryžių iki Atėnų Gegužės 1-osios eitynėse karaliavo ne šventiškos nuotaikos, o abejonės vyriausybių ir profsąjungų sugebėjimais šitą žemyn besisukančią spiralę sustabdyti“, – rašė Angulemo miesto pietvakarių Prancūzijoje laikraštis.

„Šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo gausybėje mitingų Gegužės 1-osios proga, – rašė Madrido dienraštis „Pais“, – ir reikalavo, kad vyriausybė pakeistų savo ūkio politiką. Ir išties politika per daug apsiriboja tik taupymo programų, kurias nustatė Briuselis, priėmimu.

Dėl daugelio priežasčių reikėtų keisti europietišką strategiją, nes per didelis biudžeto diržų suveržimas brangiai kainuoja. Retai kada visuomenė taip vienaprasmiškai ir intensyviai  kėlė reikalavimus politikai, – teigė Ispanijos sostinės dienraštis.

Pasak Kopenhagos dienraščio „Politiken“, „net Berlynas rodo suminkštėjimo ženklų Ispanijos ir Prancūzijos atžvilgiu dėl klausimo, kaip šiodvi šalys galėtų sumažinti savo biudžeto deficitus ligi trijų procentų. Tai gera pradžia, bet to negana.

Geriau būtų, kad visos šalys, kurios tam turi galimybių, vykdytų ekspansinę pinigų politiką. Tai tiktų ypač šiaurės šalims, Vokietijai, Nyderlandams ir Austrijai“, – patarė Danijos sostinės dienraštis.  

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ teigė, kad „pagrindinė problema neginčijamai aiški. Augimas Europoje sužlugo. Tačiau be augimo nepasiseks sumažinti įsiskolinimo lygio. Bet dėl to tuoj pat reikalauti sušvelninti stabilumo paktą ir tuo pačiu deficito mažinimo reikalavimus yra be saiko perdėta“, – rašė Vienos dienraštis, tuomi palikdamas tik neaiškumą ir visiškai neatsakydamas į klausimą, o kągi dabar konkrečiai reikia daryti. 

Osnabriukio dienraštis „Neue Osnabrücker“ atkreipė dėmesį, kad pačioje „ekonomiškai dar augančioje Vokietijoje yra daug problemų – per žemi atlyginimai, pavyzdžiui, ir per daug vargstančių senolių. Be to, darbo ieškančiųjų skaičius ne toks jau mažas, kokį statistika rodo.

O pažvelgus už sienų, vaizdas vis labiau gąsdinantis: 19  milijonų ir 200 tūkstančių žmonių 17-oje euro zonos šalių kovo mėnesį buvo be darbo. Todėl reikia atsargios politikos. Visų pirma reikia rasti pusiausvyrą tarp biudžeto liekninino ir ekonominio augimo skatinimo“, – teigė šiaurės Vokietijos miesto dienraštis.  

Pietvakarių Vokietijos dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ padėtį piešė truputį šviesiau, bent jau Vokietijoje: „Iš tiesų, dirbantiesiems federacinėje respublikoje tikrai neinasi taip blogai, kaip kai kurie kalbėtojai Gegužės 1-ąją tai vaizdavo.

Vokietijos ekonomika iš krizės išėjo gerai, socialiai aprūpintų darbuotojų skaičius paaugo, o gerai išlavintos darbo jėgos poreikis yra kaip ir anksčiau didelis. Kad draugai ir profsąjungininkai šią tarptautinę darbininkų dieną savo žvilgsnį ypač kreipia į tuos, kuriems neinasi taip gerai, priklauso šios šventės tradicijai.  

Bet ne dėl kiekvienos neteisybės, dėl kurios jie skundžiasi, yra kalta ir dabar pareigas einanti vyriausybė“, – rašė Karlsruhės dienraštis.

Su tuo nesutiko Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“. Jis nepatenkintas ypač dabartiniu profsąjungų vaidmeniu. Anot šio laikraščio, „profsąjungų politika šalyse, kurios, kaip ir Vokietija, sugebėjo didele dalimi krizės išvengti, vis labiau tapo siauresnio rato klientų aptarnavimo politika, apleidžiant visų darbininkų bendruosius interesus.

Ūkio klestėjimo laikais Europos darbininkų sąjūdžio vienybės trūkumas nebuvo toks svarbus, bet šiuometinėje krizėje, kai Europos Sąjunga įsikibusi laikosi receptų, kurie neveikia, darbininkų suskydimas labai skaudus. 

Tai liūdnas poslinkis tokiu metu, kai Europai – ne paskutinėje vietoje tam, kad išgelbėtų Europos vienybę – verkiant reikia stiprių, solidarių organizacijų, jungiančių dirbančiuosius ir norinčiuosius dirbti“, – rašė Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...