captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Alperytė. Sveiki, rumunų, bulgarų ir lenkų mažutėliai

„Kino pavasaryje“ šiemet užderėjo Rytų bloko europietiškų filmų. Visų jų herojai nešioja veikiau sąlyginius, nei tikrus vardus – Radu, Tsanko, Dušeiko – tai vis šių filmų protagonistai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

1.Derintojai

Kiekviena posttotalitarinė visuomenė turi ką paderinti. Rumunų filme „Derintojas“ pasakojama dviejų nepilnamečių prostitučių grąžinimo iš Paryžiaus į mažo gimtojo Šiaurės Rumunijos miestelio glėbį istorija.  Siužetas grindžiamas konkurencijos idėja, kai televizijos naujienų kanalai, užuodę šviežienos kvapą, ima lenktyniauti tarpusavyje dėl išskirtinio interviu. Jiems padeda kolega, kurio profesija – „suderinti“ vietos detales. Toks savotiškas stalkeris (režisierius Adrianas Sitaru prisipažįsta, atėjęs į kiną paveiktas A. Tarkovskio kūrybos).

Po Viktoro Orbano precedento Vengrijoje, Rumunija, antroji Europos Sąjungos valstybė perėmė iniciatyvą revizuoti George Soroso veiklą ir jo lėšų srautus, kaltindama jį organizuojant antivyriausybinių protestų serijas ir bandant destabilizuoti šalį. Valdančiosios partijos vadovas ir buvęs Rumunijos premjeras Liviu Dragnea, žinomas dėl savo „nepriklausomos“ nacionalinės ekonominės politikos, piktinasi pastarųjų masinių gatvės protestų lyderiais, vadindamas juos George Soroso agentais.

Sorosas yra persona non grata ir tarp kai kurių kitų Rytų Europos vyriausybių. Dar sausį Nemethas, Vengrijos valdančiosios Fidesz partijos viceprezidentas, sakė, kad šalis turėtų panaudoti visus prieinamus būdus, siekiant sužlugdyti Vengrijoje gimusio žydų kilmės finansininko pastangas suvienyti nevyriausybines organizacijas, kurios galimai tarnauja pasaulio kapitalui. Vengrai nėra vieniši. Makedonų Ministras Pirmininkas Nikola Gruevskis taip pat paskelbė visuotinę desorošizaciją, sakydamas, kad jei ne George Sorosas su savo visais milijonais, plukdomais į Makedoniją, ir visą NVO, žiniasklaidos, politikų tinklą, šalies ekonomika būtų stipresnė ir turėtų naujų darbo vietų. Sorosas taip pat buvo apkaltintas kišimusi į nacionalinius interesus Albanijos, Bulgarijos, Kroatijos, Serbijos, taip pat Lenkijos teritorijose. Pasak ultranacionalių kaltintojų, jo veikla gali būti viena iš nesenos politinės suirutės Rumunijoje priežasčių.

2. Šlovintojai 

Kiekvienas pyarininkas žino, kas yra šlovė. „Šlovė“ yra tiesioginis Rusijos laikrodžio „Slava“ vertimas ir bulgarų filmo pavadinimas. Geležinkelio darbuotojas Tsanko Petrovas atranda didelio nominalo pinigų kupiūras. Būdamas sąžiningas naivuolis, jis praneša apie radinį policijai. Susisiekimo ministerija pasinaudoja Tsanko siekdama užglaistyti dėmesį korupcijai ir apdovanoja jį laikrodžiu „Slava“ ir garbės raštu. Didvyris praranda ne tik kelnes, bet ir mylimą seną tėvo dovanotą laikrodį su įrašu „mylimam Tsanko“. Apdovanokime Tsanko, užglaistydami korupcijos skandalą geležinkeliuose – toks bulgarų pyarininkų šūkis.

Beje, 2017 m. kovą Bulgarija sustabdė knygos „Demokratijos grobikai“ platinimą, nes knyga demaskuoja valdančiąją Bulgarijos vyriausybę, nes teigiama, kad, neva, saujelė žurnalistų, aktyvistų ir politikų, Soroso „užsienio samdinių“ su filantropo George Soros pagalba siekia perimti valdžią šalyje. Knyga per dieną išnyko nuo prekystalių ir buvo išdalinta nemokamai kartu su aukščiausio tiražo laikraščiu „Telegraph daily“.  Žinomas Bulgarijos analitikas ir „New York Times“ žurnalistas Ivanas Krastevas taip pat kaltinamas dalyvaujant Soroso „politinės inžinerijos“ veikloje tarptautiniu lygiu. Partija „Taip, Bulgarija!“ teigia, kad knygos leidėjas pažeidė rinkimų teisės aktus, nes kelia įtarimus, juodinančius parlamento kandidatus per rinkimų kampaniją.

3. Pėdsekiai

Kiekvienas postsovietinis mažutėlis žino – arba medžiosi tu, arba medžios tave. Agnieškos Holland filmo „Pėdsakas“ herojė Dušeiko – taip pat iš mažutėlių. Pensininkė inžinierė, astrologė mėgėja ir vaikų mylima anglų kalbos mokytoja, gyvenanti kažkur tarp Lenkijos ir Čekijos kalvų. Ji taip pat yra ir radikali lygių galimybių kovotoja, nematanti jokio skirtumo tarp gyvūnų ir žmonių – ir tai tolygu prakeiksmui kaime, kur medžioklė yra antra religija po aršios katalikybės.

Grįžkime prie atviros visuomenės. Sorosas ir jo idėjos Lenkijoje per pastaruosius tris dešimtmečius gana tvirtai laikėsi, 1988 metais Varšuvoje buvo įsteigtas Stepono Batoro fondas (kaip Atviros visuomenės fondo analogas). Nors nė vienas lenkų politikas iki šiol neišdrįso viešai kritikuoti Soroso, tačiau neseniai pratrūko euroskeptikė Krystyna Pawlowicz. Laikoma, kad profesorė yra glaudžiai susijusi su Jaroslawu Kaczynskiu, (Teisė ir teisingumas) partijos lyderiu. Ji atvirai kaltina Sorosą, vadindama jį tvarkos trikdytoju (troublemaker), kuris atvirai ir begėdiškai finansuoja nedemokratinį ir antilenkišką elementą, kovojantį prieš Lenkijos suverenitetą ir krikščionišką kultūrą. Ji taip pat teigia Sorosą pažeidus Lenkijos konstitucijos principus.

Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidos mums vis primenama, kad Lenkija, o ypač Bulgarija ir Rumunija – pasak visų ekonominių apžvalgų – labiausiai atsiliekančios ES šalys. Jų BVP yra nykštukiniai.  Tokie dievo mažutėliai. O dar ta politinė priespauda. Man tik įdomu, kaip jiems pavyksta apie savo piktžaizdes prabilti iš kino ekranų.

Šv.Velykų proga popiežius Pranciškus Pasauliui ir Miestui linkėjo, kad Gerasis Ganytojas atvyktų į pačias pasaulio problemiškiausas vietas. Gal jis galėtų užsukti ir pas mus?

Komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...