captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Terorizmas – daugiau asmeninis nei kolektyvinis pamišimas

Šįkart mesime žvilgsnį į kelias publikacijas – netiesiogiai ir Lietuvai opiomis temomis. Ar terorizmo pavojus vėl grįžta į Vakarus, ir ką tai turi bendro su Čečėnija? Pirmiausia, truputį linksmesnis pranešimas. Kas neseniai patyrė didžiausią nesėkmę Vašingtone?
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Šįkart mesime žvilgsnį į kelias publikacijas – netiesiogiai ir Lietuvai opiomis temomis. Ar terorizmo pavojus vėl grįžta į Vakarus, ir ką tai turi bendro su Čečėnija? Pirmiausia, truputį linksmesnis pranešimas. Kas neseniai patyrė didžiausią nesėkmę Vašingtone?

Ogi FTB – amerikiečių Federalinis tyrimų biuras, angliškai vadinamas „FBI“ (Ef-By-Ai). Taip dienraštyje „Washington Post“ balandžio 26-ąją rašė ažvalgininkas Chrisas Cillizza ir savo nuomonę pagrindė taip:

„Dabar pasirodė, kad FBI vieną įtariamą „blogiuką“ buvo paleidusi, o vieną gerą žmogų nepagrįstai apkaltinusi.

„Blogiukas“ tai Tamerlanas Carnajevas, kuris galimas daiktas prisidėjo prie Bostono maratono sprogdinimo balandžio 15-ąją. Pasirodo, kad 2011-aisiais Rusijos valdžia paprašė FBI pasidomėti, ar T. Carnajevas neturi ryšių su teroristais. Amerikiečių biuras, kuris gauna begales tokios informacijos nuotrupų,  jį apklausinėjo, tačiau nepastebėjo nieko įtartino, kas pareikalautų tolesnių veiksmų.

Nestebina, jog kai kurie Kongreso parlamentarai tuo nepatenkinti. Jiems abejonių sukelia tai, kad žmogus, pažymėtas kaip potencialiai susijęs su terorizmo grėsme, buvo išleistas iš akiračio ir tada po dvejų metų, kaip įtariama, išties padarė teroristinį veiksmą.

O gerasis žmogus tai Paulas Kevinas Curtisas, elinis Elvio Presley pamėgdžiotojas, impersonatorius, kurį FBI suėmė dėl to, kad jis neva siuntęs laiškus, apnuoditus ricinu, prezidentui B. Obamai, vienam senatoriui ir vienam teisėjui.  

Bėda ta, dabar jau aišku, kad jis nieko panašaus nedarė. Taigi dviem svarbiais atvejais FBI suklydo. Ir tai gana blogai“, – rašė Chrisas Cillizza dienraštyje „Washington Post“.

Savaitraštis „New Republic“ paskelbė interviu su islamo ekspertu, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos ir Jungtinių Tautų konsultantu, šiuo metu Florencijoje profesoriaujančiu prancūzų politologu Olivier Roy‘jumi, kuris jau prieš dešimtmetį pastebėjo, kad „al-Qaeda“ daugelį savo naujokų verbavo greičiau Vakarų Europoje nei Saudo Arabijoje, Palestinoje ar Pakistane.

Anot jo, sąjūdis „al-Qaeda“ kilo iš arabų nacionalizmo ir marksizmo-leninizmo nesugebėjimo sukurti gerai veikiančias liaudies visuomenes. Sąjūdžio taktiką ir požiūrį formavo daugiau Raudonosios armijos frakcija ar Raudonosios brigados Vakarų Europoje ar pasaulietiškasis Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas negu Koranas ar religinės islamo frakcijos.  

Užtat O. Roy‘jus ir atmetė idėją, kad „al-Qaedos“ pasekėjai Europoje tebuvo gryni islamo produktai, o jų motyvacija – religinė. Vietoj to, jie siekė to, ką galima pavadinti „įsivaizduota uma“, jie siekė radikalios tikratikių bendrijos, kuri, griežtai kalbant, nėra įprastinio islamo tikėjimo dalis.

Ar broliai Tamerlanas ir Džocharas Carnajevai, kurie įtariami padėję bombas Bostono maratone, buvo būtent tokie? – klausė savaitraštis „New Republic“. Olivier Roy‘jus atsakė štai ką:

„Taip, mano idėja nuo pat pradžių buvo ta, kad sąjūdžiui „al-Qaeda“ ir jo ženklą naudojantiems žmonėms nelabai rūpėjo pati šerdis, pats centras, taigi Artimieji Rytai – palestinietiškieji Artimieji Rytai, o labiau rūpėjo Artimųjų Rytų periferija, pavyzdžiui, Bosnija ir Afganistanas, Čečėnija, o dabar ir Malis, Mauritanija ir Jemenas – vienintelė šalis, kurioje jie dar stiprūs.

Dauguma tų vyrų turi globalinę trajektoriją, jie gimę vienur, paskui vyksta kovoti kitur. Štai broliai Carnajevai gimę Kirgizijoje, tada jie vyko į Dagestaną, jie kalba rusiškai, labai jauno amžiaus būdami jie jau apsigyvena Junginėse Amerikos Valstijose. Ten jie lankė mokyklas, išmoko kalbėti angliškai be akcento ir taip toliau.

Jie, regis, atrado islamą Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ne Dagestane ar Kirgizstane, kaip ir Mohammedas Merah, pernai žudęs Tulūzoje, radikalizavosi išskirtinai vakarietiškoje aplinkoje.

Tada savaitraščio „New Republic“ bendradarbis Johnas B. Judis priminė, jog Olivier Roy‘jus savo knygose yra aprašęs kelią nuo nacionalistinių ir marksistinių-leninistinių sąjūdžių Artimuosiuose Rytuose ligi tokio nevalstybinio darinio kaip „al-Qaeda“.

Dabar turime kažką tokio dar tolesnio, kai teroristai net neklauso ar nepriklauso jokiai konkrečiai grupei, o juos tik veikia kuris nors jų girdėtas radikalus pamokslininkas, kaip antai, JAV armijos majoras Nidalis Malikas Hasanas, kuris nužudė 13 žmonių Fort Hude 2009 m.

Taip, sutinka O. Roy‘jus. Globalizacija ir individualizacija čia yra raktiniai žodžiai. Kovotojai jungiasi ne į organizaciją, o per internetą. Jie jungiasi į virtualią „umą“, bet ne realią visuomenę. Dauguma jų nebendravo Vakarų draugijoje.

Jie gal lankėsi mečetėse, tačiau jie niekada nebuvo religinės kongregacijos dalimi, jie neturi tikro socialinio gyvenimo. Visų jų socialinis gyvenimas yra tik per internetą.

„Tai ypač akivaizdu vyresniojo brolio, Tamerlano, atveju“, – rašo Johnas B. Judis ir priduria, kad „vienintelis jo ryšys su kokiu nors organizuotu sąjūdžiu yra tas, kad jis grįžo į Dagestaną 2012-aisiais“.

„Aišku, – tęsia O. Roy‘jus, – saugumo tarnybos ieško sąsajų. Ir daugelis saugumiečių įsitikinę, kad tų sąsajų turi būti, bet tai ne pats svarbiausias dalykas. Sprendimą tapti radikalu, sprendimą tapti teroristu ir po to veiksmą suplanuoti – visa tai padaro pats asmuo. Jo niekas neinstruktavo, jam niekas nenurodė tai padaryti čia ir dabar, o ne kitur ar kitu laiku.

Ir kai Johnas B. Judis sako, jog „galėjo būti motyvas, bet neaišku, ar jie turėjo strategiją paveikti istoriją“, tai O. Roy‘jus atsako, kad „ne, jie nori išprovokuoti antraštes. Tai esmė. Jie nori tapti herojais. Už tai aš juos lyginu su vaikinais, kurie Amerikoje atakuoja mokyklas.

Jie labai jauni, turbūt vienišiai ir šiek tiek suicidiški. Jie nori išeiti iš gyvenimo visoje ir trankioje vienišiaus grožybėje, jie nori padaryti kažką nepaprasto.

Jų pagrindinė motyvacija kyla ne iš religijos. Dauguma jų – normalūs, ne itin religingi. Tik vienas lankėsi Teherane ir tapo religingas. Tai ne islamizacijos procesas per mečetės lankymą, per Korano studijavimą. Jiems rūpi veiksmas, ir jeigu tai darai „al-Qaedos“ vardu, veiksmas bus daug karštesnis nei šaukiantis ko nors kito.

Teroristai išties atsitraukę nuo musulmonų bendruomenės. Daugelis saugumo pareigūnų manė, jog geriausias būdas juos susekti yra prašant vietines musulmonų bendrijas sukontroliuoti radikaliąsias mečetes, kreipiantis pagalbos į tradicijų besilaikančius imamus.

Ir dauguma jų sutinka, jie nori padėti, tačiau negali, kadangi teroristai toms bendrijoms tiesiog nepriklauso. Jie laikosi atskirai, ir tai didelė problema tradicinėms musulmonų bendruomenėms. Jos nežino ką daryti, nes paprasčiausiai prie tų žmonių neprieina“, – sako politologas Olivier Roy‘jus savaitraščiui „New Republic“.

Taigi, pasak jo, terorizmas – daugiau asmeninis, nei kolektyvinis (religinis) pamišimas.

Kitame straipsnyje, kurį išspausdino mėnraštis „Atlantic“, Niujorke esančio Žmogaus teisių fondo prezidentas Thoras Halvorssenas rašo, kad Putinas trina rankomis, nes Bostono atentatininkai čečėnų kilmės. Kaip tik to jam ir reikėjo, kad pateisintų savo žiaurią politiką Čečėnijos atžvilgiu. Tačiau, T. Halvorsseno nuomone, europiečiams čečėnai turėtų rūpėti labiau ir gera prasme:

„Gal ši šalis ir yra už europietiškosios šeimos politinių sienų, tačiau didele savo gyventojų dauguma tai europietiška tauta. Dauguma čečėnų – kitaip nei įtariamieji Bostone, kurie, pasak pranešimų, buvo pabėgę į Kirgiziją, kur Džocharas Carnajevas gimė – ieško prieglobsčio demokratijose, ne islamiškose diktatūrose.  

Arabų Lyga nė karto neišreiškė jokio rūpesčio musulmoniškaisiais Čečėnijos gyventojais ir jokio susirūpinimo dėl to, ką rusų režimas su jais ir jiems daro blogo. Dauguma pabėgėlių iš Čečėnijos siekia laisvės, jie gyvena laisvose valstybėse ir supranta valstybės atskyrimą nuo mečetės“,h – rašo Thoras Halvorssenas mėnraštyje „Atlantic“.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close