captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kojala. Britai traukiasi iš Europos Sąjungos: ko tikėtis?

Laiškai net ir XXI-ajame amžiuje turi didelę galią. Tuo galėjome įsitikinti praėjusią savaitę, kuomet Didžiosios Britanijos atstovas įteikė voką Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. Jame – pranešimas, kad Didžioji Britanija traukiasi iš Bendrijos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje įvyko dar vasarą – tuomet 52 proc. gyventojų pasisakė už išstojimą. Visgi britai neskubėjo ir oficialų žingsnį žengė tik dabar. Tuo pačiu prasidėjo naujas etapas – iki dvejų metų truksiantis derybų procesas, kuris apibrėš Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos santykį ateityje.

Akivaizdu viena – britai nebebus vieningoje rinkoje. Europa didžiuojasi, jog jau kelis dešimtmečius prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės tarp bendrijos narių keliauja be papildomų kliūčių. Nesiskundė tuo ir Didžioji Britanija – priešingai, laisvoji prekyba paskatino spartesnį ekonomikos augimą. Bet referendume balsavusieji už išstojimą buvo nepatenkinti paskutiniu aspektu – laisvu asmenų judėjimu. Imigracijos į Britaniją srautai pasirodė pernelyg dideli. Juo labiau, kad tokie politikai kaip buvęs premjeras Davidas Cameronas žadėjo juos sumažinti iki „dešimčių tūkstančių“, bet statistika ir toliau siekė „šimtus tūkstančių“ atvykėlių kasmet. Todėl tikimasi, jog atkūrus pasienio kontrolę tai ims keistis.

Tokios tendencijos neturėtų džiuginti daugiau nei 3 milijonų Europos Sąjungos piliečių, kurie šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Tarp jų – ir keli šimtai tūkstančių lietuvių. Nuogąstaujama, jog jų statusas ir galimybės po britų išstojimo keisis. Juo labiau, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisakė suteikti papildomas garantijas Europos Sąjungos piliečiams dar iki derybų pradžios, nors to reikalavo kai kurie britų parlamento nariai. Tiesa, puse lūpų pripažįstama, jog tiems, kurie jau įsikūrė Didžiojoje Britanijoje ir turi tam nuolatinį leidimą, padėtis veikiausiai nesikeis – jų darbas bei sumokami mokesčiai yra reikalingi tiek verslo įmonėms, tiek valstybei. Visgi sunerimti turėtų tie, kurie planuoja atvykti vėliau. Tikėtina, jog ateityje prireiks darbo leidimų, kurie bus suteikiami tik specifinių kvalifikacijų žmonėms. Šios dilemos bus vienos pirmųjų, kurias abi pusės norės išspręsti kaip įmanoma anksčiau.

Derybos taps iššūkiu ir visai Europos Sąjungai, kuri per savo istoriją dar nėra susidūrusi su situacija, kuomet viena iš didžiųjų valstybių oficialiai pareiškia norą pasitraukti. Europos integracijos projektas iki šiol tik plėtėsi – nuo 6 valstybių šeštajame dešimtmetyje iki 28 dabar. Todėl kuriamas visiškai naujas precedentas, apsunkinantis prognozes, kaip praktiškai vyks skyrybų procesas.

Britai jau patvirtino, kad daugelis teisės aktų, kurie buvo priimti Europos Sąjungoje, taps nacionalinio teisyno dalimi. Bet kol kas daugiausia neaiškumų kelia klausimas, koks bus Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos ekonominis bendradarbiavimas. Abi pusės yra tuo suinteresuotos – kone pusė britų prekybos vyksta su kontinentine Europa, o penki milijonai Europos Sąjungos valstybių darbo vietų yra tiesiogiai susijusios su Britanija. Veikiausiai galime tikėtis plataus laisvosios prekybos susitarimo, kuriame neliktų laisvos migracijos dėmens.

Dilemų tikrai netrūks – Europos lyderiai pabrėžia, jog britams negalima leisti „išsirankioti vyšnaičių“. Kitaip tariant, pasiimti iš Europos Sąjungos tai, kas jiems naudinga, bei atsisakyti visko, kas nepatinka. Priešingu atveju kiltų klausimas, kam apskritai reikalinga Europos Sąjunga, nes tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo lyderė Marine Le Pen neslepia, jog „Brexit“ yra įkvėpimas jai siekiant surengti analogišką referendumą.

Visgi Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos tonas derybų pradžioje darosi švelnesnis. Premjerė Theresa May pabrėžė, kad sprendimas pasitraukti nėra bendrų Europos vertybių atmetimas ar bandymas pakenkti Europos Sąjungai. Priešingai, britai nori klestinčios ir stiprios Europos Sąjungos, nes tai abipusiai naudinga ir reikalinga.

Tad išstojimas yra ne priešiškumo Europos Sąjungai demonstracija, o specifinio britų santykio su kontinentine Europa atspindys. Legendinis Winstonas Churchilis sakė, jog „Mes, Didžioji Britanija, esame su Europa, bet ne jos dalis. Esame susiję, bet ne absorbuoti.“ Nors šie žodžiai buvo pasakyti dar prieš septynis dešimtmečius, padėtis iš esmės nepasikeitė. Britai ir toliau liks svarbūs tiek didžiosioms valstybėms, tiek mums – vien ko vertas faktas, jog šios šalies kariai NATO rėmuose užtikrina saugumą Estijoje. Ir vis tik šis santykis visuomet bus ypatingas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close