captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Kam bus blogiau – Europos Sąjungai ar Jungtinei Karalystei?

„Dabar tai jau oficialu – britų vyriausybė kovo 29-ąją Briuseliui įteikė skyrybų popierius, – rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, – ir tuo pradėjo procesą, kuris Europos Sąjungoje neturi precedento ir kurio pabaigoje pirmą kartą iš ES bus išstojusi jos šalis narė.“
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Jau daug prispekuliuota apie pasekmes Europos Sąjungai ir Jungtinei Karalystei. Spekuliacijų diapazonas siekia nuo „Britanija atsidūrė ties praraja“ iki „artėja aukso amžius“. Galima manyti, kad tikrovė įsirikiuos turbūt kažkur vidury“, – spėjo Frankfurto nacionalinis dešiniųjų liberalų laikraštis.

Visai neoptimistiškai, ypač Britanijos atžvilgiu, nuskambėjo Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentas Jörgas Münchenbergas. Jo nuomone, kovo 29-oji – „juoda diena visai Europai. Tačiau būsimose derybose ES yra kur kas patogesnėje situacijoje, o Didžiajai Britanijai geravališko susitarimo dėl skyrybų reikia vien dėl ekonominių priežasčių daug labiau negu Europos Sąjungoje liekančioms 27-ioms šalims. Juk britų priklausomybė nuo Europos Sąjungos gerokai didesnė nei Europos Sąjungos priklausomybė nuo britų.“

Atvirkščiai, tai, kad itin prasti popieriai ir Europos Sąjungai, teigė Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“: „Europos Sąjunga praranda antrą pagal dydį savo ekonomiką, kuri tokia stipri kaip 20 mažiausiųjų Europos Sąjungos šalių narių kartu sudėjus. Tai taip, tarsi 20 iš 28 šalių narių išstotų vienu ir tuo pačiu metu.“

„Tai paveiks prekybą ir eksportą. Išėjus Didžiajai Britanijai, Europos Sąjungoje dingsta viena iš dviejų atominį ginklą turinčių šalių narių. Vokietija Europos Sąjungoje praranda pragmatišką partnerį, atsvarą Prancūzijai ir pietinei Europai, pvz., biudžetinės drausmės klausimais.

Pusiausvyra Europos Sąjungoje sugriauta. Britų palikimas galėtų būti tas, kad jų pagrįsta kritika dėl besaikės biurokratijos pastūmės Europos Sąjungą reformų link“, – darė išvadą Osnabriuko laikraštis.

Dar niūriau „2017-ųjų kovo 29-ąją, istorijon įeisiančią kaip juodą dieną Europai ir visų pirma Didžiajai Britanijai“, vaizdavo kairiųjų liberalų dienraštis „Frankfurter Rundschau“: „Londone, Birmingeme, Glazge moksleiviai ateinančiais šimtmečiais savo vadovėliuose pasibaisėdami skaitys, ką jų proseneliai anuomet pridarė.

„Brexit“ yra smūgis Europos Sąjungai ir katastrofa Jungtinei Karalystei. Europos Sąjunga be britų jau ir taip ant netvirtų kojų stovinčiame neramiame, nesaugiame pasaulyje bus ne tik nuobodesnė ir mažiau spalvinga, bet ir politiškai bei ūkiškai silpnesnė.“  

„Bet tai neprilygsta tam, kas laukia britų. Atskirti nuo žemyno, jie netruks pastebėti, ko Europa verta. Jie skaudžiai pasiges to, ką jie nuolatos niekindavo. Tai ir yra liūdnų skyrybų geroji pusė: „Brexit“ visiems euroskeptikams parodo, kokia prasta alternatyva yra atsiskyrimas ir žengimas vienui vieniems“, – rašė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

Bavarijos dienraštis „Passauer Neue Presse“ pažymėjo, kad „Theresa May nutaiso gerą miną, tačiau žaidimo baigtis visiškai neaiški. Blogiausiu atveju Didžiajai Britanijai gresia ūkiniai sukrėtimai ir Škotijos bei Šiaurės Airijos ištrūkimas iš Jungtinės Karalystės.“

„Skilimo dvasia, kurią Londonas prisišaukė su „Brexit“, tuo atveju į šipulius sudaužytų pačią Karalystę. Kas tai – vėlyvas Europos kerštas? Ne, veikiau jau tragedija, kurios būtų buvę galima išvengti be atmosferiškai užnuodytos, melais pritvinkusios „Brexit“ kampanijos“, – rašė Pasau miesto laikraštis.

Pietvakarių Vokietijos  laikraštis „Pforzheimer Zeitung“ ragino „Europos Sąjungą neleisti britams išsisukti lengvai. Reikia su jais derėtis kietai ir griežtai, parodyti jiems aiškiai, kad narystė Europos Sąjungoje apsimokėjo, tiek materialiai, tiek finansiškai. Kitaip ir kitos šalys narės paseks britų pavyzdžiu. O tai reikštų galą Europos Sąjungai.“

Visiškai priešingai įsitikinusi Mainco „Allgemeine“. „Dabar atėjo laikas diplomatijai, ne patriotinių rėksnių valandėlei aludėje. Didžioji Britanija savo visuma lieka labai svarbia Vakarų vertybių bendrijos dalimi. Juk tai sąjungininkė, galų gale ir draugė, kuri Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo ištiesė ranką.

Tai yra ta dvasia, kuria turi vykti atsiskyrimo derybos. Jos privalo būti korektiškos. Tai nebus lengva niekam, tačiau galų gale reikia laikytis teisingo žaidimo taisyklių, net jeigu politikoje tai labai labai retai pavyksta“, – teigė Mainco laikraštis.

Pasak Londono dienraščio „Financial Times“, „iki šiol „Brexit“ klausimu viskas sukosi apie Didžiąją Britaniją, dabar sukasi apie Europą. Klausimas, kokį sandorį Didžioji Britanija pasiūlys savo išstojimo proga, virto klausimu, ką likusios 27-ios ES šalys narės bus pasiruošusios jai duoti.

Taigi kontrolę perėmė Briuselis. Theresos May vyriausybė naiviai įsivaizdavo galėsianti iš visų pasiimti tai, kas geriausia. Dabar ji turės palįsti po šaltu realybės dušu. Todėl 2019 m. Didžioji Britanija pasitiks ryškiai susilpnėjusi.“

Su tuo sutiko ir Liublianos dienraštis „Delo“. Anot jo, „britams be Europos Sąjungos gali eitis tik blogiau. Niekas negali aiškiai išpranašauti, kas ateinančiais metais įvyks, nes politikoje viskas įmanoma. Tikra tik tai, kad mes esame ilgo ir skausmingo proceso pradžioje, jis gali tęstis daug ilgiau nei tie dveji metai, kurie Europos Sąjungos sutartyje numatyti.“

Paryžiaus dienraščio „Monde“ nuomone, „dabar svarbu būsimuosius santykius nustatyti taip, kad žala visiems būtų kuo mažesnė. Tai bus sunku, nes ministrė pirmininkė Theresa May išsikėlė tikslus, kurie jos šaliai bus galų gale tik neigiami ir netgi buvusiems partneriams tikriausiai atneš nenumatytos žalos.“

Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ vylėsi, kad „Didžioji Britanija kuo greičiau ir esmingiau atsiskirtų nuo Europos Sąjungos ir tuo pačiu metu sukurtų glaudžius prekybos ryšius su Kinija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei kitomis šalimis.“

Kinų laikraštis džiaugėsi, kad „kol kas „Brexit“, nors siekia giliai, didelio poveikio britų ekonomikai neturėjo, valstybės įsiskolinimas netgi sumažėjo ir perspektyvos visai neblogos, kad Jungtinė Karalystė galų gale iš viso to išbris palyginti sveika.“

Madrido dienraštris „Pais“ rašė, „jog tai, kad starto šūvis Didžiosios Britanjos išstojimui iš Europos integracijos projekto suskambėjo kaip tik tada, kai atgarsiai iš Romos susitarimų 60-mečio dar nenutilo, yra daugiau nei tik žiauri likimo ironija, bet tiesiog liūdnas žlugimo pripažinimas, kai neįsivaizduojamas dalykas tapo tikras.“

„Būtent čia vaizdas Europos, kuri biurokratiška, šalta, dirbtinė ir labai  nutolusi nuo savo piliečių interesų, yra pavojingas ginklas populistinių politikų rankose.

Todėl ES atsakingieji vadovai ir turėtų labiau nei bet kada anksčiau ginti  projekto, kuriam pradžią davė Robertas Schumannas, Konradas Adenaueris ir kiti, prasmingumą ir įgyvendinamumą“, – skatino Ispanijos sostinės dienraštis.

Pasak Oslo dienraščio „Aftenposten“, „visiems būsimų derybų partneriams turėtų būti aišku, kad nieko pozityvaus iš jų nebus įmanoma laimėti. Galės būti deramasi tik dėl žalos apribojimo.“

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...