captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Bogdanas. Laiškas, kuris pradės „Brexitą“

Didžiosios Britanijos premjerės šeštadienį nebuvo Kapitolijaus rūmuose, kur susirinkę 27 ES valstybių vadovai paminėjo Europos ekonominę bendriją įsteigusios Romos sutarties 60-metį. Trečiadienį Europos Tarybos  prezidentas Donaldas Tuskas gaus oficialų trumpą laišką iš Londono, kad Jungtinė karalystė traukiasi iš ES.
Ramūnas Bogdanas. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Ramūnas Bogdanas. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Šiuo laišku bus aktyvuotas 2009 m. priimtos Lisabonos sutarties 50 straipsnis, numatantis šalies narės išstojimą. Iki tol jokio mechanizmo nebuvo. Šis straipsnis yra iš penkių paragrafų, kurie patvirtina kiekvienos narės teisę išstoti, pranešus apie sprendimą Europos Tarybai. Laikas bus skaičiuojamas nuo laiško įteikimo kovo 29 d.

Toliau 50 straipsnyje numatyti dveji metai deryboms dėl išstojimo. Laikas gali būti pratęstas tik visų ES narių sutikimu. Nebaigus derybų ir jų nepratęsus, visos sutartys nustoja galioti. Derybų laikotarpiu nė viena šalis neturi teisės sudarinėti naujų prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis.

Straipsnyje nurodoma, kad pasitraukianti šalis negali dalyvauti Europos Tarybos diskusijose dėl jos pasitraukimo ar priimant sprendimus. Pasitraukimą turi patvirtinti 72 proc. liekančių ES šalių, kurios turi apimti ne mažiau kaip 65 proc. visų ES gyventojų.

Vienas iš 50 straipsnio autorių lordas Kerras iš Kinlochardo Škotijoje sako tada įsivaizdavęs, jog pasitraukimo mechanizmo gali prireikti nebent perversmo kurioje nors šalyje narėje atveju.

ES iš karto demonstruoja kietą derybinę poziciją. EK pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris neseniai dar kartą viešai perspėjo Jungtinę Karalystę, kad ji gali atsisveikinti su viltimis dėl laisvos prekybos sutarties, jei atsisakys priimti ES sąlygas. Viena tų sąlygų – laisvas žmonių judėjimas.

Iš ES imigruoja tik pusė visų atvykėlių, o antra pusė yra pačios karalystės susitvarkymo reikalas, nes jie yra iš trečiųjų šalių, ir dėl jų sprendžia tik Vidaus reikalų ministerija, kuriai iki premjerystės vadovavo Theresa May. Tačiau ši sąlyga jai rodosi nepriimtina.

Didžioji Britanija turi mažiau svertų prieš ES, negu jos derybų partnerė ES. Vienas iš jų yra šalyje gyvenantys ES piliečiai. Kol kas vyriausybė patvirtino, kad likti galės tie ES piliečiai, kurie išgyveno šalyje penkerius metus ir turi teisę pastoviam gyvenimui, o kitų likimą spręs derybose. ES turi stiprų kozirį, nes jos šalyse gyvena ir dirba milijonai Jungtinės Karalystės piliečių, dėl kurių likimo irgi neaišku.

Minėtas lordas Kerras sako, kad 50 straipsnio paskelbimas gali būti atšaukiamas. Teisingumo ministrė Liz Truss yra priešingos nuomonės.

ES pradeda spausti Didžiąją Britaniją teigimu, kad derybas reikia baigti ne iki 2019 m. kovo 29, o per 1,5 metų, kad liktų pusmetis ratifikavimui. Mažiausiai mėnesį britai jau pralošė, nes Romoje viršūnių susitikimas jau įvyko, todėl reikės organizuoti naują, kuris suteiktų įgaliojimus vyriausiajam ES derybininkui prancūzui Micheliui Barnier.

Konservatoriai ir leiboristai šiuo metu atmeta antrojo referendumo galimybę. Škotijos premjerė Nicola Sturgeon oficialiai kreipėsi dėl Škotijos nepriklausomybės referendumo 2018 rudenį–2019 pavasarį. Liberaldemokratai pasisako už pakartotiną referendumą, kai bus aiškios išėjimo sąlygos. Įmanomi ir priešlaikiniai rinkimai su šūkiu „Likti“, kuriuos turėtų inicijuoti 2/3 parlamento narių.

Galima tik spėlioti, kaip rutuliosis „Brexitas“, tačiau ES jau ruošia 50 mlrd. svarų sąskaitą dėl skyrybų Didžiajai Britanijai ir aiškiai duoda suprasti, jog neleis britams išsirankioti braškes nuo torto.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...