captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sotvarė-Šemetienė. Žinybinės pinklės ir dar viena smurto rūšis

Norime sąžiningo ir socialiai atsakingo verslo. Tokio, kuris nevagia iš biudžeto, uždirbta nauda teisingai dalijasi ir su visuomene, ir su darbuotojais. Kaltiname, jog akcininkai turtėja, o darbuotojai neretai gauna tik grašius ir ieško laimės svetur.
 
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau verslo socialinė atsakomybė – lazda su dviem galais, jo veiklos stilių nulemia ne tik asmeninės savininkų ar vadybininkų savybės ir sąžiningumo laipsnis. Veiklos aplinkos stabilumas, galimybė prognozuoti sąnaudas, pajamas, pelną, yra viena iš kertinių sąlygų, kurios paskatina vienokį ar kitokį elgesį rinkoje.

Kuo didesnė tikimybė, jog pelnas pavirs nuostoliais, pasikeis   veiklos reguliavimas, tuo labiau jo plėtotojai saugosis  ir mažiau dalysis. Tai veikia kaip dėsnis, kaip savisaugos instinktas. Visur ir visada, nes priešingu atveju gresia žlugimas su visais  jo padariniais.

Valstybė gali padėti ieškoti naujų rinkų, tačiau nepajėgi ir neturi spręsti problemų, susijusių su jų krizėmis ar pokyčiais.  

Valstybės struktūros gali padėti ieškoti naujų investicijų, tačiau ir čia pagrindinis krūvis tenka verslui.

Bet yra sričių, kur verslas negali beveik nieko, nes viskas yra  politikų bei mūsų vardu samdomų valstybės tarnautojų rankose.

Pirmiausia tai – mokesčių sistema ir darbo santykių reguliavimas. Aiškiai matomi, daug dėmesio sulaukiantys ir gausiai aptariami dalykai. Rodos, jau suprasta, jog staigių judesių čia negali būti, bet kokie pokyčiai turi būti projektuojami toli į priekį.

Bet yra ir daug mažiau pastebimas reguliavimo laukas, kuriame klumpa net ir visko matę verslo milžinai.

Visu grožiu jis atsiskleidė paaiškėjus, jog vienas gigantų, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ gali prarasti keturiasdešimt milijonų, investuotų už galimybę statyti viešbutį bei gyvenamuosius namus vien todėl, kad skirtingai yra suprantamos valstybės nuomojamos žemės naudojimo taisyklės.

Kilus skandalui, kažkoks pusėtinas sprendimas surastas. Bet problema liko.

Klaipėdoje į valstybės įstaigų pinkles pakliuvo bendrovė „Viremidos investicijos“. Investavus bemaž du milijonus eurų, pareikalauta nutraukti žemės nuomos sutartį.

Kaune smaugiama bendrovė „Domus Altera“, kurios investicijos vien tik už detalųjį planą, kadastrinius matavimus, naujai suformuotų sklypų registravimą siekia beveik šešiasdešimt tūkst. eurų.

Pavyzdžių – daugybė. Situacijos skirtingos, bet visur problemų esmė ta pati. Tuomet, kai verslas investuoja milžiniškas sumas, turi patvirtintus projektus, pasirodo valstybės atstovai su pjautuvu ir kerta – atsisako perrašyti žemės nuomos sutartis.

Vien tik didžiausiuose miestuose, vien tik dėl šių priežasčių stabdomos beveik pusės milijardo eurų investicijos.

Valstybė tokia turtinga, jog nei dešimt, nei šimtas milijonų eurų jai nieko nereiškia?

Jeigu jau nereiškia, tai po to nėra ko šaukti, jog verslas slepia mokesčius ar moka per mažas algas darbuotojams. Veikdamas tokiomis sąlygomis jis turi leisti savo išteklius nelogiškoms kovoms su valstybe. Apie stabilumą, planavimą čia nėra ką kalbėti.

Nagrinėjant šias ir kitas absurdiškas situacijas, kyla serija klausimų.

Kodėl Prokuratūra, Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybės veikia taip, tarsi egzistuotų ne toje pačioje valstybėje, o skirtinguose žemynuose ar planetose? Gal pagaliau reikėtų kažkaip susitarti, jog visi kartu sprendžia, kaip elgtis dar pačioje pradžioje, kai verslas tik ketina pradėti projektą.

Yra daugiau negu akivaizdu, jog teisės aktai skirtingai reguliuoja nuomojamos žemės naudojimą. Žemė yra ribotas resursas, su ja reikia elgtis atsakingai. Tai yra valstybės tarnybų, kurios išlaikomos mūsų mokesčiais, reikalas. Ir verslas dėl to neturi būti smaugiamas, kankinamas, terorizuojamas. Vieną kartą reikia tai pabaigti ir suderinti reguliavimą.

Dar labiau neaišku, kodėl būtent verslas turi mokėti ir už naują detalųjį planą, ir už žemės paskirčių keitimą. Kodėl tai nėra valstybės institucijų pareiga. Gal jos turėtų parengti planus, suderinti juos su žemės paskirtimis, o verslui palikti jo pagrindinę funkciją – plėtoti projektus. Kai patys padirbėtų, tai daugiau galvotų ir mažiau atimtų tai, ką kartą jau davė.

Visiškai nesuvokiami yra savivaldybių ir Žemės tarnybos santykiai. Kaip gali būti, jog savivaldybė tvirtina naują detalųjį planą, o Nacionalinė žemės tarnyba reikalauja saugoti senąjį. Gal suplanavus naują, jį patvirtinus, žemės paskirtys galėtų keistis kartu.

Ar tų paskirčių vis dar reikia? Ir kodėl jų keitimas, kai keičiasi tik vienas žodis, kainuoja tūkstančius?

Tai primena įstatymais įteisintą reketą. Smurtas, kai smurtauja asmuo, yra blogai, bet kai smurtauja valstybė, tai viskas tada yra gerai.

Verslas murdosi šiose žinybinėse pinklėse, o toms žinyboms vienodai rodo. Kiekviena žiūri savo teisybės, ir savo saugumo. Baimė tampa pagrindiniu tokio jų veikimo arba neveikimo motyvu.

Yra du keliai. Mokesčių mokėtojų ir verslo uždirbtais pinigais finansuojamos tarnybos atgauna sąmonę ir prisimena – jos yra tam, kad padėtų darniai vystyti naujus projektus. Kaip tai padaryti – jų ir politikų reikalas.

Galima nieko nekeisti. Spręsti problemas tada, kai garsiai rėkia,  kaišioti pagalius į ratus ir naikinti, jeigu tyli. Bet tuomet nėra ko verkti, kad valstybės tarnyboje mažos algos, nėra pinigų daužomų vaikų teisų apsaugai, o į laisvę paleisti nusikaltėliai prastai prižiūrimi, todėl grobia automobilius magistralėse vidury baltos dienos ir pakasa miške jų vairuotojus.

Ekonomikos variklis yra verslas – naujos rinkos ir investicijos. Kitaip nebuvo ir nebus. Norime daugiau išteklių mokykloms, ligoninėms, saugumui, pensininkams, bet nenorim didesnių mokesčių ir didesnių skolų? Pagrindinis šaltinis – verslo plėtra ir  efektyvumas.

Jo stagnacija garantuoja – virsime savo sultyse, tampydami biudžeto lėšas iš vienos eilutės į kitą, nelygu kuri problema skaudžiau dūrė.


Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...