captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Ar J. Basanavičius liks basas?

Kaip švęsime valstybės šimtmetį? Aišku viena, kad ištisus metus būsime įsitraukę į detektyvą – Vasario 16-osios Akto paieškas. Sunkiai galą su galu suduriantys ir papildomų pajamų ieškantys tautiečiai nepraleido pro ausis, kad koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus už nepaprastai svarbų tautos dokumentą pažadėjo milijoną eurų. Verslininkų užsukta viešųjų ryšių akcija gali priminti istorines dokumento ištakas ir paskatinti domėtis valstybės istorija.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

To paties verslininko D. Mockaus iniciatyva šimtmečio minėjimas galėjo būti papildytas dar vienu renginiu – tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo atidengimu Vilniuje. „MB Baltic“ buvo pasiryžęs apmokėti skulptūros, sukurtos pagal 1926 m. eskizinį modelį, sukūrimą ir pastatymą. Tačiau J. Basanavičiaus, kurio pavardė, kaip pats rašė, kilusi iš žodžio basas, skulptūra pateko į politikų peripetijas. Nors „MG Baltic“ pasirinktas sumanymas įdomesnis už tuos, kurie laimėjo Vilniaus valdžios konkursą, šis paminklas nebus pastatytas. Liberalias idėjas išpažįstantis Vilniaus meras nutarė nutraukti bet kokius ryšius su verslininkais, kurių kolega su šimtu tūkstančių grynųjų iš pirmininko posto išvertė Eligijų Masiulį. Jeigu ne trumparegiški politiniai sostinės valdžios sprendimai, galėtume pasidžiaugti J. Basanavičiaus dvasią atitinkančiu, į skylėtą Vilniaus iždą nepretenduojančiu paminklu.

Valstybės šimtmetis nenumaldomai artėja, tačiau kokia bus šventė – vis dar neaišku. Latviai ir estai, prieš trejus metus subūrę šimtmečio biurus, parengę renginių kalendorių, žino, kad šventei išleis daugiau nei po 20 milijonų eurų. Valstiečiai ir žalieji pagrįstai į miltus sumalė Algirdo Butkevičiaus vyriausybės parengtą renginių programą, kurioje nebuvo numatyta nei deramų lėšų, nei atsakingų žmonių, kurie ją vykdys. Naujoji valdžia, deja, per 100 darbo dienų irgi nieko naujo nepasiūlė. Kai apie valstybingumo šimtmečio minėjimą prabyla kultūros patarėjai, jie sunkiai renka žodžius, tarsi pamokoje netikėtai užklupti mokinukai. Skamba tik filosofiniai samprotavimai. Jie sako, kad šventę reikia švęsti. Tačiau valstybės atkūrimo šimtmetis – ne Naisių gimtadienis. Iki šiol neturime nei tautos panteono, nei paminklų ryškiausiems mūsų valstybės kūrėjams. Vis dar  nesugalvota, kaip pagerbti prezidentą Antaną Smetoną, liko neišleisti jo raštų tomai.

Vengiant statyti paminklus, galima imtis pastatų, prie kurių prisidėtų kiekvienas pilietis. Iki šiol neįgyvendinta J. Basanavičiaus idėja pastatyti Lietuvių Tautos namus. Vadinamuosius Tautos namus Europoje pradėta steigti dar XIX amžiaus viduryje, juose buvo telkiamos įvairios kultūrinės organizacijos: muziejai, bibliotekos, skaityklos. Jie buvo tapę prieglobsčiu pirmosioms tautinėms institucijoms, tokioms kaip kasos ir bankai. Tautos namai skatino visuomenės narius būti piliečiais, formavo tautinę tapatybę.

Taigi, ar ne laikas įgyvendinti bent vieną J. Basanavičiaus idėją ir, atsisakius savanaudiškų bei politinių ambicijų, pastatyti Tautos namus? Tokie rūmai galėtų tapti tautą ir visuomenę jungiančiu kultūros centru. Tautos namų sklypui ant sostinės Tauro kalno pirmosios Lietuvos laikais aukojo ir nupirko vietos bei Amerikos lietuviai. J. Basanavičius rašė: „Kada mes jau į dulkes pavirsim, jei lietuviška kalba bus tvirta pastojus, jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsigaivins ir atsikvošės, mums ir kapuose bus smagiau, lengviau ilsėtis.“ Šis tautos patriarcho credo šiandien ne mažiau aktualus nei anuomet.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...