captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?

Straipsnyje „D. Trumpo Baltieji rūmai prisidirbo – fantastiškai“ savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris smulkia poslinkių analize bando pagrįsti teiginį, kad „Michaelo Flynno atsistatydinimas yra tik didžiulio su Rusija susijusio nacionalinio saugumo skandalo pradžia“. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tą pačią mintį panašiais faktais įrodinėja ir kiti to paties žurnalo straipsniai su tokiais pavadinimais kaip „Donaldas Trumpas panikuoja dėl savo rusiškojo skandalo – prezidentui svyla padai tarsi nuo mažo atominio sprogimo“ ir „Donaldas Trumpas artėja prie liepto galo – nutekintos baisios informacijos srautas kasdien vis labiau griauna prezidento įvaizdį“.

Visų šių ir daugelio kitų straipsnių JAV spaudoje tendencija yra parodyti, kad naujojo Amerikos prezidento komanda, įskaitant patį jos vadovą, blaškosi, dirba chaotiškai, vieni kitiems ir visuomenei meluoja, savo meluose ir nusišnekėjimuose nesusigaudo, taigi yra visapusiškai nekompetentingi.

Dalykiškai ir mažiau emocingai aktualius poslinkius dėlioja nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai. Tad jų pranešimais šioje apžvalgoje daugiausia ir remsimės.

Anot jų, „atsargos generolas ir buvęs Gynybos žvalgybos agentūros vadovas Michaelas Flynnas istorijon įeis kaip ligi šiol trumpiausiai pareigose ištvėręs Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo patarėjas.

M. Flynnas atsistatydino vasario 13-ąją po vos 23 dienų tarnybos, paaiškėjus, kad jis Baltųjų rūmų ir FTB pareigūnams teikė nepilną ir klaidinančią informaciją apie telefono pokalbius, kuriuos jis gruodžio mėnesį turėjo su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone.

Šiuo atsistatydinimu D. Trumpas jau antrą kartą turėjo paaukoti svarbią savo artimojo rato asmenybę dėl kaltinimų palaikius netinkamus ryšius su Rusija. Dar 2016-ųjų rugpjūtį, aiškėjant, kad Rusija vykdo kibernetines atakas prieš JAV Demokratų partijos Nacionalinį komitetą, verslininkas Paulas Manafortas atsisakė D. Trumpo prezidentinės kampanijos vadovo pareigų.

Federalinis tyrimas parodė, jog P. Manafortas palaikė ryšius su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi ir galbūt priėmė milijonus dolerių grynaisiais pinigais už savo lobistines paslaugas Rusijos remiamų pareigūnų ir oligarchų Ukrainoje labui.    

Dabar ima atrodyti, kad, nepaisant daugelio ankstesnių Maskvai viltį žadinančių ženklų, D. Trumpo vyriausybė nebus toks gardus meduolis, koks Kremlius ją gal tikėjosi būsiant.

Kaip P. Manaforto skandalą, taip ir M. Flynno žlugimą sukėlę įvykiai prasidėjo dar prieš D. Trumpui atsisėdant į prezidento kėdę.

M. Flynnas, Reuters/Scanpix nuotr.

Gruodžio 29-ąją M. Flynnas, tada D. Trumpo jau nominuotas į nacionalinio saugumo patarėjus, telefonu kalbėjosi su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku ir jam neva užtikrino, kad prezidento Baracko Obamos Rusijai uždėtos sankcijos dėl Maskvos kibernetinių operacijų per JAV rinkimus bus netrukus sušvelnintos.

Bet po to M. Flynnas davė skirtingus paaiškinimus D. Trumpo administracijos pareigūnams ir vadovams, įskaitant viceprezidentą Mike`ą Pence`ą, apie tai, kokias išvadas iš jo pokalbių su S. Kisliaku galima padaryti.

O kadangi jo telefono skambučių buvo klausomasi, – tai protokolinė  žvalgybos agentūrų rutina (dėl ko sunku suprasti, kodėl jis taip neišmanėliškai elgėsi), – M. Flynnui galų gale nebeišėjo visko suversti nesusipratimui.

Jo pasitraukimas sustiprino poreikį ištirti Rusijos pareigūnų sąsajas su D. Trumpo komandos nariais. JAV Kongreso nariai, įskaitant pačių respublikonų įtakingus senatorius Lindsey Grahamą, Johną Cornyną ir Roy Bluntą (pastarieji du yra Senato Žvalgybos komiteto nariai), pareikalavo papildomų tyrimų dėl D. Trumpo vyriausybės ryšių su Rusija.

Šiuo metu nagrinėjamas ir sensacingas britų žvalgybos pranešimas ta pačia tema. Tuo tarpu D. Trumpo vyriausybė jau viešai lyg ir atsiribojo nuo Carterio Page`o, kuris rinkimų kampanijos metu patarinėjo D. Trumpui užsienio politikos klausimais. C. Page`as ne tik Maskvoje skaitė paskaitą, per kurią pasisakė už JAV ir Rusijos santykių „perkrovimą“, bet puoselėja, sakoma, plačius ryšius ir su Rusijos energetikos bendrovėmis, žinoma, valstybinėmis.

Ironija ta, kad D. Trumpo vyriausybės pareigūnų tariami ryšiai su Rusija gali apsunkinti paties prezidento žadėtąjį susitaikymą su Maskva. Vasario 14 d. pokalbyje su žurnalistais Seanas Spiceris, Baltųjų rūmų spaudos atstovas, primygtinai teigė, kad D. Trumpas su Rusija elgiasi „griežtai“ – prezidentas tikisi, jog Maskva pristabdys smurtą Rytų Ukrainoje ir grąžins Krymą.

Tokie S. Spicerio pareiškimai dar labiau suriš D. Trumpui rankas dėl JAV sankcijų Rusijai sušvelninimo, nes Krymo grąžinimas Ukrainai iš viso Rusijai nėra įmanomas svarstyti klausimas. Maskva galėtų spausti D. Trumpą šią naują realybę pripažinti ir dėl to panaikinti bent sankcijas, paskelbtas Krymo aneksavimo įkandin.

D. Trumpas, SIPA/Scanpix nuotr.

Šiaip ar taip S. Spicerio pareiškimai dėl Krymo, kaip ir naujosios JAV ambasadorės Jungtinėse Tautose Nikki Haley patikinimai, kad sankcijos liks, apsunkins bet kokią tolesnę vyriausybės pareigūnų akrobatiką santykių su Rusija klausimais.

O M. Flynnui iškritus iš paveikslo, gali sustiprėti JAV gynybos ministro Jameso Mattiso balsas Baltuosiuose rūmuose formuojant politiką Rusijos atžvilgiu taip, kad būtų stiprinami NATO įsipareigojimai Europoje.

Bet jeigu Kremlius pajus, kad jam nesiseka stumtis į priekį derybose su D. Trumpo vyriausybe, jis ilgainiui gali sugrįžti prie savo seno, pagalį į ratus kaišiojančiojo vaidmens santykiuose su Amerika.

Rusijos spaudoje sklinda gandai, kad S. Kisliaką pakeisti kaip Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose gali užsienio reikalų ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas, kurį Europos Sąjunga 2015 m. kaltinamai įvardijo kaip teikusį karinę paramą Ukrainos separatistams.  

Žinomas savo kovingu nusistatymu prieš Vakarus, A. Antonovas buvo iškart numatytas ambasadoriaus postui, jeigu Amerikoje prezidento rinkimus būtų laimėjusi Hillary Clinton ir Rusijai reiktų užimti dar griežtesnę liniją Vašingtono atžvilgiu.

Bet dabar, jeigu A. Antonovas pakeistų S. Kisliaką, tai būtų dar vienas signalas, kad Rusija ketina išlaikyti savo priešiškus santykius su JAV.

Šiandien JAV nebeveda visą pasaulį apimančios ideologinės kovos su Rusija kaip Šaltojo karo laikais. Jos tik bando, laviruodamos tarp kitų prioritetų, prilaikyti Rusijos veiksmus buvusioje sovietų valdomoje sferoje, kol Europa vos vos tvarkosi su savais reikalais.

Užtat D. Trumpo žadėtas Amerikos ir Rusijos santykių peržiūrėjimas teoriškai leistų abiem šalims sumažinti tarpusavio įtampą, ypač dėl to, kad Rusija jau turi galimybę ir pajėgumą palengvinti – arba sabotuoti – JAV operacijas Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau Rusijos prezidentas V. Putinas tikriausiai seniai žinojo, kad vargu ar greitai, ar bet kada įvyks dramatiškas JAV politikos pasikeitimas. Todėl su D. Trumpu ar be jo Rusija niekada nesileis į kompromisą dėl savo gynybos vadinamajame „artimajame užsienyje“, rašo svetainės „Stratfor“ analitikai.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...