captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Keršanskas. Ar ES pasiūlys savo atsinaujinimo viziją 60-mečio proga?

Kovo mėnesį bus minimos Romos sutarties, kuria 1957 m. buvo įsteigta Europos Ekonominė Bendrija, 60-osios metinės. Šia sutartimi, kurią anuomet pasirašė šešios Vakarų Europos valstybės, buvo padėti pagrindai Europos šalių integracijai. Europos integracijos lūžiu derėtų laikyti 1992-uosius, kai Mastrichto sutartimi buvo įkurta Europos Sąjunga, grynai ekonominį Bendrijos pobūdį papildžiusi politinės integracijos dėmeniu. Visgi būtent politinė integracija, reiškianti nacionalinių valstybių suverenumo mažinimą, tapo ir didžiausiu iššūkiu, kalbant apie tolimesnę ES raidą.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Dar praėjusiais metais šešios ES pradininkės – Prancūzija, Vokietija, Italija bei Beniliukso šalys – išplatino bendrą poziciją, kad turi būti tęsiamas dar glaudesnės Bendrijos kūrimas, nepaisant to, jog kai kurios valstybės gali likti už borto. Beje, šis pareiškimas buvo išplatintas referendumo Jungtinėje Karalystėje dėl narystės ES įkarštyje, bei išstojimo šalininkų vėliau naudotas kaip argumentas, jog į Britanijos poziciją niekas vis tiek nežada įsiklausyti.

Romos sutarties 60-mečio proga Europos Sąjungos vadovai ruošia naują deklaraciją, kuri būtų priimta minėjimo metu ir įvardintų ateinančių dešimties metų Bendrijos raidos viziją. Gairės aptartos praėjusią savaitę vykusiame ES narių vadovų susitikime Maltoje, kur Europos Tarybos prezidento Donaldo Tusko pateiktame dokumente valstybių vadovai kviečiami įsipareigoti „ambicingos vizijos“ ir „politinės konsolidacijos“ įgyvendinimui.

Dokumente taip pat siūloma siekti didesnio vieningumo užsienio politikoje ir didinti finansavimą gynybai, tęsti ekonominės ir monetarinės sąjungos darbus. Taip pat užsimenama, kad būtent šioje deklaracijoje gali būti pirmą kartą pristatyta išsami, o ne abstrakti „dviejų greičių“ Europos Sąjungos koncepcija. Tai patvirtino ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, po susitikimo pasisakydama, jog „pastarųjų metų istorija parodė, kad Europos Sąjunga bus skirtingų greičių, nes ne visos valstybės nori dalyvauti atskiruose integracijos etapuose“.

„Dviejų greičių“ Europos Sąjungos idėja politiniame ir akademiniame lauke sklando jau kurį laiką, o tam tikra prasme euro zonos ir jai nepriklausančių Bendrijos valstybių perskyra jau yra praktinė to išraiška. Tačiau 2017-ųjų parlamento rinkimai Nyderlanduose ir Vokietijoje bei prezidento – Prancūzijoje, apsunkina aiškios naujos ES institucinės sąrangos modelio svarstymus. Nes nepaisant visko, „dviejų greičių“ Europa reiškia integracijos gilinimą, kuris susilaukia vis daugiau priešpriešos atskirų valstybių visuomenėse ir politiniuose sluoksniuose.

Todėl netipinis antradienį įvykęs A. Merkel vizitas į Lenkiją, kur ji be oficialių susitikimų su valstybės vadovais turėjo valandos pokalbį ir su valdančiosios „Teisė ir teisingumas“ partijos lyderiu Jaroslawu Kazcynskiu, yra vertas dėmesio.

Būtent Lenkija šiuo metu užima pagrindinį konstruktyvaus alternatyvios Europos Sąjungos, grįstos galios grąžinimu nacionalinėms valstybėms, vizijos atstovavimo vaidmenį. Lenkijos valdantieji siekia ne tik kosmetinių pataisymų, bet ir pagrindinių ES sutarčių peržiūrėjimo, siūlant sumažinti Briuselio vaidmenį ir didinti nacionalinių parlamentų galias daugelio Bendrijos klausimų atžvilgiu.

Po vizito tiek pats Jaroslawas Kaczynskis, tiek ir kiti valdančiųjų, kurie šiaip jau iki šiol rodė gana kritines nuostatas Vokietijos atžvilgiu, atstovai pozityviai atsiliepė apie įvykusius nuomonių su A. Merkel apsikeitimus. Europarlamentaras, įtakingas „Teisės ir teisingumo“ partijos atstovas Ryszardas Legutko komentuodamas Lenkijos spaudai pasakė, kad nors A. Merkel nepritaria sutarčių peržiūrėjimui, ji užsiminė apie galimybę pradėti diskusijas ir konkrečių projektų rengimą, kuriuos sulaukus tinkamo laiko galima įgyvendinti. Tai jis pavadino išeities tašku, siekiant rasti konsensusą tarp itin skirtingų Bendrijos vizijų.

Skuboti bandymai pasinaudojant svarbios sukakties proga pasiūlyti iki galo neišdiskutuotą ir bendro visų pritarimo neturinčią ES viziją bus tik tolimesnės institucinės krizės tąsa. Tačiau A. Merkel, kurios vaidmuo ir svoris šiandieninėje europinėje politikoje yra neabejotinai didžiausias, vizitas į Varšuvą galimai parodo, kad to sutarimo bus siekiama. Ir čia tiek Lenkijos, tiek kitų alternatyvią integracijos gilinimui Bendrijos viziją atstovaujančių valstybių įtaka galutiniam siūlomam modeliui gali sustiprėti. Todėl kovą vyksiantis minėjimas Romoje išties gali būti žymeniu, kur link galimai juda Europos integracijos projektas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...