captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. JAV demokratijos išbandymas

„Mane, kaip ir daugelį kitų Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių, nemaloniai nustebino  Donaldo Trumpo iškilimas, – rašė Stanfordo universiteto mokslo bendradarbis Francis Fukuyama svetainėje „Politico“. – Juk sunku įsivaizduoti asmenybę, kuri savo charakteriu ir pasirengimu mažiau tiktų būti pasaulio pirmaujančios demokratijos vadovu nei D. Trumpas.“
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Antra vertus, kaip politologas labai laukiu to, kaip praktiškai pasireikš jo prezidentavimas, nes bus tai kvapą gniaužiantis amerikietiškųjų institucijų stiprybės išbandymas.

Juk amerikiečiai giliai įsitikinę savo konstitucinės sistemos legitimumu, daugiausia dėl to, kad joje įmontuotas  įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios ir teismų savitarpio priklausomybės principas suteikia saugiklius prieš tironiją ir prieš per didelį vykdomosios galios sutelkimą vienose rankose.   

Tačiau ši sistema dar niekada nepatyrė panašaus iššūkio iš lyderio, kuris taip, kaip D. Trumpas, užsimojęs pakirsti egzistuojančias normas ir taisykles. Todėl mes ir leidžiamės į didžiulį eksperimentą, kuris parodys, ar Jungtinės Amerikos Valstijos yra valstybė, kuri valdoma pagal įstatymus ar pagal kai kurių žmonių užgaidas.

Prezidentas D. Trumpas skiriasi beveik nuo visų savo pirmtakų keliais svarbiais atžvilgiais. Jo kaip verslininko karjera parodė vienakryptį užsispyrimą maksimizuoti tai, kas naudinga jam pačiam, ir apeiti nepatogias taisykles, kai tik jos jam trukdo. Pvz., jis sumokėdavo savo rangovams tik tais atvejais, jeigu to iš jo pareikalaudavo teismas.

Ir išrinktas jis buvo po klasikinės populistinės kampanijos, kurioje jis mobilizavo daugiausia iš darbininkų klasės rinkėjų sudarytą savo karštų šalininkų armiją, dažnai pagrįstai įsitikinusių, jog sistema dirba ne jiems.

Jis užsipuolė visą Vašingtono elitą, įskaitant ir savo paties partiją, kaip dalį korumpuotos klikos, kurią jis siekia išversti iš valdžios. Atvirai ir besaikiai meluodamas, jis jau pažeidė daugybę deramą prezidento elgesį nustatančių neformalių normų, ir mėgino pakirsti kai kurių seniai įsitvirtinusių institucijų legitimumą.

Pvz., D. Trumpas prilygino Amerikos žvalgybininkus naciams, pripaišė  Federaliniam rezerviniam bankui kėslą paveikti rinkimus Hillary Clinton naudai, o Amerikos netiesioginę rinkimų sistemą pavadino neteisinga, bet tik tol, kol pats tų rinkimų nelaimėjo“, – rašė Francis Fukuyama  svetainėje „Politico“, bet savo ilgą komentarą baigė palyginti optimistiškai:  

„Nors respublikonai ir džiaugiasi tuo, kad išlaikė abiejų Kongreso rūmų kontrolę ir dar laimėjo Baltuosius Rūmus, jų partijos gretose veriasi didžiuliai ideologiniai skirtumai. D. Trumpas yra stiprios valdžios būtinumą skelbiantis populistinis nacionalistas, bet ne mažos, ribotos valdžios konservatorius.

Šis skilimas ypač išryškės, naujajai vyriausybei pradėjus spręsti tokius klausimus, kaip B. Obamos įvestų visuotinio sveikatos draudimo potvarkių panaikinimas ar infrastruktūros projektų finansavimas.

D. Trumpui bus nepaprastai sunku suvaldyti Amerikos vykdomąją valdžią, kaip bet kas Amerikoje jos lygiu dirbęs galėtų paliudyti. Daugelis jo numatytų ministrų ar kitų pareigūnų, kaip antai Jamesas Mattisas, Rexas Tillersonas ar Nikki Haley, jau išsakė pažiūras, ryškiai besiskiriančias nuo D. Trumpo.

Ir jis neateina į valdžią su dideliais kadrais lojalių šalininkų, kuriuos galėtų įsodinti į milžinišką Vašingtono biurokratiją. D. Trumpas niekada nevadovavo kažkam daugiau, nei, tiesa, didokam, bet vis tiek šeimos verslui, ir jis neturi keturių tūkstančių vaikų ar giminaičių kad ir per vedybas, galinčių užimti vyriausybės darbuotojų etatus.

Daugelis naujųjų valstybės tarnautojų bus respublikonų partijos karjeristai be jokio asmeniško ryšio su Tautos vadu.

Galop, reikia nepamiršti Jungtinių Amerikos Valstijų federalizmo, t.y. jų buvimo federacine valstybe. Kai kuriais klausimais Vašingtono balsas nėra lemiamas. Visuotinio sveikatos draudimo susilpninimas federacijos lygiu didelę naštos dalį perkels ant ją sudarančių valstijų pečių, įskaitant tas, kurių gubernatoriai – respublikonai.

Tai reiškia, kad šie turės užlopyti savo biudžetų skyles, atsiradusias dėl Vašingtono nemokumo.  O Kalifornija, kurioje aš gyvenu, – teigia F. Fukuyama, – yra beveik kita nei „Trumplendas“ šalis: ji vadovausis savo pačios aplinkosaugos taisyklėmis, visai nepriklausomai nuo to, ką prezidentas pasakys ar padarys“.

Politologo F. Fukuyamos išvada tokia: „Esu pasirengęs leisti D. Trumpui prezidentauti ir nebandyti priešintis kiekvienai iš jo ateinančiai iniciatyvai. Nemanau, kad jo siūloma politika pasiteisins, ir manau, kad amerikiečių tauta tai labai greitai pamatys“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...