captcha

Jūsų klausimas priimtas

Egipto galimybės tapti demokratiška valstybe

Egipte įvyko prezidento rinkimai, bet laikraščių reakcija labai nevienoda. Vieni labiau pabrėžė, kad juos laimėjo Musulmonų brolijos kandidatas, ir svarstė, ką jis darys, ką jis turi daryti, ko nedarys. O kiti būgštavo, ar ligi šiol šalyje dominavę kariškiai jam išvis leis valdyti. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Egipte įvyko prezidento rinkimai, bet laikraščių reakcija labai nevienoda. Vieni labiau pabrėžė, kad juos laimėjo Musulmonų brolijos kandidatas, ir svarstė, ką jis darys, ką jis turi daryti, ko nedarys. O kiti būgštavo, ar ligi šiol šalyje dominavę kariškiai jam išvis leis valdyti.

Štai Kairo dienraščio „Al Masry al Youm“ nuomone, „nepaisant Mohammedo Mursi pergalės rinkimuose, dar per sunku pasakyti, kaip atrodys galutinė galios konsteliacija. Ar drįs generolai pareikšti iššūkį ir rinkimus laimėjusią Musulmonų broliją paspausti? O gal įvyks tarp abiejų pusių  derybos, vesiančios prie geravališko pasidalijimo valstybės valdžia, nors ir tik laikinai?“

Taigi, pasak Kairo dienraščio, „nors šiuo rinkimų rezultatu musulmonų broliai ir gavo tą galimybę, kurios ilgai laukė, bet tik laikas parodys, ar jiems bus leista ja visu šimtu procentų pasinaudoti“. 

Tuo tarpu šiaurės Vokietijos dienraščiui „Neue Osnabrücker“ parūpo visai kas kita. Jis rašė:

„Egipte pasikeitė laikai. Aštuonis dešimtmečius po savo įsisteigimo Musulmonų brolija gausiausioje arabų šalyje pirmą kartą gali džiaugtis išsirinkusi valstybės vadovą. 

Žinoma, naujasis prezidentas M. Mursi tuoj pat neįves šariato prie Nilo upės, tačiau šis sausas konservatorius jau pareiškė, kad nori valstybę pastatyti ant „islamiško pamato“.   

Bet ką gi tai gali reikšti? Jeigu M. Mursi nori tarnauti savo kraštui, jis turi atsigręžti į savo politinius varžovus ir sudaryti kompromisams pasiruošusią vyriausybę. To reikia dar ir todėl, kad į revoliucijos, ūkio krizės ir nusikalstamumo susilpnintą šalį sugrįžtų stabilumas ir tvarka“, – rašė Osnabriuko laikraštis, visai neakcentuodamas pavojaus iš kariškių, galinčių trukdyti religinės valdžios įsitvirtinimui, pusės.  

Bet kaip tik tai kėlė rūpesčio dienraščiui „Washington Post“.  Pirma jis pasidžiaugė, kad „Egiptas žengė tolesnį žingsnį demokratijos link, išvengė nugrimzdimo į chaosą ir pirmą kartą istorijoje šalis turi laisvai išrinktą prezidentą“.

Bet tada Vašingtono laikraštis paragino „Jungtines Amerikos Valstijas padidinti spaudimą Egipto generaliniam štabui, kad kariuomenė birželio pabaigoje, kaip žadėjo, perduotų valdžią naujajai vyriausybei.

Tautos atstovybė turėtų greitai sukurti naują konstituciją, kuri stiprintų teisinę valstybę ir įgalintų kariuomenės kontroliavimą. Savo darbo iš naujo privalo imtis ir parlamentas.

Egiptas turi šansą tapti demokratine valstybe. Besispyriojančių generolų akivaizdoje Jungtinių Amerikos Valstijų padrąsinimas gali egiptiečiams tik padėti“, – teigė įtakingas Amerikos sostinės laikraštis.

Ką egiptiečiams dabar reikia daryti, dėstė ir Nagojos miesto Japonijoje dienraštis „Chunichi Shimbun“. Pažymėjęs, kad „Musulmonų brolijos pergalė Egipte yra visų pirma įspėjimas Izraeliui bei Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, laikraštis toliau rašė, jog „vis dėlto ir Egipto piliečiai nenori tokios politikos kaip Irane. Jeigu Brolija tikrai nori šalį valdyti, ji turi gerbti ir kitas religijas bei mažumas.

Gal islamistams pavyks per savo politiką įveikti Egipto piliečių išankstinius nusistatymus Vakarų pasaulio atžvilgiu ir taip duoti indėlį į kovą su terorizmu. Tai būtų laimėjimas demokratizacijai Artimuosiuose Rytuose“, – rašė Japonijos laikraštis.  

Meksiko Sičio laikraštis „Cronica de Hoy“ irgi akcentavo, kad „M. Mursi yra pirmoji demokratiškai išrinkta valstybės galva Egipte per paskutinius dešimtmečius ir kad jį reikia gerbti už tai, kad jis nori būti visų egiptiečių prezidentu.

Šitaip jis sustiprino savo, kaip nuosaikaus islamisto, įvaizdį ir numaldė būgštavimus, jog arabų pavasaris nepasiekė nieko kito, kaip tik tai, kad pakeitė H. Mubarako diktatūrą fundamentalistine. M. Mursi pergalė suglumino visus tuos, kurie senąjį režimą norėjo pakeisti karine chunta“.

Anot Skovakijos dienraščio „Sme“, M. Mursi, kuris nebuvo pirmasis Musulmonų brolijos kandidatas, nes tą atmetė rinkimų komisija, „laimėjo ne dėl savo charizmos ar retorinių sugebėjimų, bet tik dėl to, kad islamistai turi geriausią aktyvistų tinklą ir atstovauja vienai geriausiai pažįstamų markių Egipte“, – rašė Bratislavos laikraštis.

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „kova dėl galios Egipte  prezidentu išrinkus M. Mursi toli gražu nesibaigė, nes priešais valstybės institucijas, kurias valdo karinė chunta ir H. Mubarako režimo vyrai, išrinktasis valstybės vadovas stovi vienas.

M. Mursi ir Brolija dar turi valdžią išsikovoti, ir, kaip rodo jų persvaros rinkimuose mažumas, jie tai padarys tik tuo atveju, jei laimės sąjungininkų“.

Taip rašė Šveicarijos laikraštis, o anot Liuksemburgo dienraščio „Luxemburger Wort“, „dar reikia palaukti, ar Musulmonų broliai kaip dominuojanti jėga politinius ar religinius kitaminčius, kaip antai liberalus ir koptus krikščionis, tikrai gerbs ar greičiau juos atskirs ir nustums į nuošalę.

Juk tolerancija kol kas svarbiausias demokratijos testas Egiptui. Antraip šaliai su 80 milijonų gyventojų gresia nugrimzti į pilietinį karą. O tai neišeis į naudą niekam – nei patiems egiptiečiams, nei jų kaimynams“.  

Apžvalga skambėjo per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close