captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Pukšto. Kai Lenkija čiaudi

Likus mažiau negu savaitei iki Kūčių, eilinėje Lenkijos šeimoje dažniausiai diskutuojama apie karpio drebučius, tinkamiausią padažą upėtakiams arba kokiais gabaliukais iki kepimo supjaustyti menkę, kad išlaikytų natūralų skonį. Visgi paskutinį prieššventinį savaitgalį daug lenkų atidėjo į šalį kulinarines dilemas ir prisijungė prie protestų šalia Parlamento, prezidento rūmų arba Konstitucinio Teismo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Valdančioji „Teisė ir teisingumas“ paruošė lenkų žurnalistams nedidelę „kalėdinę dovanėlę“ – sugriežtinti žiniasklaidos atstovų patekimą į posėdžių sales, vaikščioti parlamente bus leista tik nustatytais koridoriais, o darbui bus skirtas tam tikras „getas“ – medijų centras. Judėjimą už jo ribų būtina derinti su Seimo kancleriu.

Nepervertinkime lenkų pilietiškumo – ne vien tik dėl žurnalistų laisvių apribojimo atidėtas karpis į šaldytuvą. Lenkų pyktį padidino gruodžio 16 dienos Seimo pirmininko poelgis, kai jis pašalino iš posėdžio salės opozicijos atstovą, kuris bandė stabdyti 2017 metų biudžeto svarstymą. Tai jau naujas triukas nepriklausomos Lenkijos parlamentarizmo istorijoje.

Opozicinės partijos užblokavo Seimo tribūną, valdantieji vėlų penktadienio vakarą posėdžiavo ir priėmė 2017 metų biudžeto įstatymą kitoje salėje, kuri nėra pritaikyta kvorumo ir balsų skaičiavimui. Kilo abejonių dėl sprendimo teisėtumo. Konservatoriai tai vadina bandymu sužlugdyti balsavimą ir oponentų noru viską pastumti link pirmalaikių rinkimų.

Šie įvykiai – tai tik lašas, perpildęs dalies lenkų kantrybės taurę, stebint kaip valdantieji konservatoriai bando iš esmės keisti atminties politiką, kurios didelė ir pavojinga skeveldra praeitą savaitę atlėkė net iki Lietuvos, reformuoti visuomeninio transliuotojo darbą, susikoncentruoti ties abortų ir dirbtinio apvaisinimo griežtų taisyklių įtvirtinimu.

Reformuojamos kultūros ir švietimo įstaigos, atsižvelgiant į menininkų politines pažiūras. Pastaruoju metu į valdžios nemalonę pateko garsi aktorė Krystyna Janda, kurią Vilniaus žiūrovai prisimena iš 2015 metais parodytos monodramos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre apie Danutą Walęsą. Filmai, kuriuose ji vaidino, lydėjo „Solidarumo“ raidą ir visa ilgą antikomunistinį pasipriešinimą. Jos dėka Lenkijos sostinėje buvo įsteigti du privatūs teatrai, kurie naudojosi Kultūros ministerijos dotacijomis.

Atėjus į valdžią „Teisei ir teisingumui“, ją nuolat lydi kritikos banga dešinės pakraipos spaudoje už neva liberalių vertybių propagavimą, už netinkamą patriotizmo modelio formavimą. Visuomeninis radijas ir televizija talentingą aktorę ir režisierę ignoruoja. Įdomu, kad Jandos teatrai neužsidarė, o bilietus nusipirkti dar sunkiau – tai primena politinę rezistenciją.

Toli gražu ne visiems patinka valdančiųjų nuolatinės abejonės dėl Europos Sąjungos ateities. Pavasarį Varšuvoje vyko masinės demonstracijos, o lenkai žygiavo su Europos Sąjungos vėliavomis rankose, ko nepamatysi Europos vakaruose. Dar viena pelkė, į kurią įbrido „Teisė ir teisingumo“ atstovai – tai Konstitucinis teismas. Apie metus jo veikla buvo iš dalies paralyžuota, nes prezidentas Andrzejus Duda nenorėjo priimti priesaikos iš trijų teisėjų, kurie buvo išrinkti senos sudėties Seime. Iš kitos pusės, Konstitucinio Teismo pirmininkas neprileido prie darbo trijų teisėjų išrinktų naujos sudėties parlamente, kurios palaimino valstybės vadovas.

Negalime nepastebėti, kad „Teisė ir teisingumas“ išlieka populiariausia Lenkijos partija. Paskutinės apklausos rodo, kad ji gautų daugiausia vietų parlamente, nors daugumos gali ir neužsitikrinti. Partijos šalininkai sekmadienio popietę gausiai susirinko prie Prezidento rūmų pareikšti paramą vykdomoms reformoms. Galima buvo pastebėti kelis plakatus su užrašu „Šunys loja, o karavanas toliau eina!“.

Dauguma lenkų šeimų yra patenkinta naujos programos „500 Plius“ nuostatomis, kai pradedant nuo antro vaiko yra mokama pusės tūkstančio zlotų socialinė parama. Smulkusis ir vidutinis verslas vystosi stabiliai, nuosekliai krenta bedarbystės lygis. Išvyti nuo politinės scenos liberalai neturėjo idėjų dėl socialinės politikos raidos, nežinojo receptų, kaip įlieti šviežio kraujo į šalies ekonomikos aortas.

Opozicijos silpnumas ir autoritetų stoka nepranašauja jokių didelių permainų. Iš protestuotojų tribūnos kalbantis Radoslawas Sikorskis dėl savo arogancijos yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir savo šalies viduje. Kitas mitingo kalbėtojas liberalas Romanas Giertychas anksčiau vadovavo ultrakatalikiškai Šeimų lygai ir ėjo ministro pareigas koalicinėje vyriausybėje su konservatoriais. Taigi, jo kritika Kaczynskio atžvilgiu daugeliui pasirodė nenuoširdi.

„Lenkijoje jau totalitarizmas“, – skuba apibendrinti dalis vietinės ir Vakarų žiniasklaidos. Drįstu teigti, kad situacija nėra tokia niūri kaip bandoma kartais paskubomis vaizduoti.

Supranta tai ir daugelis Lenkijos rinkėjų, todėl vėliausiai prieššventinį penktadienį dauguma atitols nuo politinės aritmetikos ir sugrįš prie kulinarinių užduočių. Juolab, kad į ne vienus namus atskrenda giminės iš Londono, atveždami ne tik dovanų, bet ir nemažų pinigėlių pragyvenimui Tėvynėje.

Nesiruošiu šito komentaro užbaigti labai optimistiška gaida. Kai čiaudi Lenkija, suserga visa Vidurio ir Rytų Europa. Negali būti saugus mūsų regionas be stabilios ir demokratinės Lenkijos. Te nesupyksta ant manęs romantinės Baltoskandijos koncepcijos šalininkai ir Lietuvos-Lenkijos santykių užšaldymo entuziastai - be ryškaus kaimynės vaidmens antiputiniška koalicija netenka prasmės, o rimti Lietuvos energetiniai projektai ilgai tūnos stalčiuose.

Palinkėkime tad Lenkijai pasveikti. Stiprios jai politinės sveikatos Naujais 2017 metais!

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...