captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vilpišauskas. Po JAV prezidento rinkimų: kas toliau?

Ką tik sužinojome dar vieną dominavusias prognozes paneigusį rinkimų rezultatą – JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. Beje, jis parodė, kad smarkiai klysti gali ne tik finansų rinkos, bet ir ekspertai. Tai dar vienas įprastą politiką sukrėtęs įvykis šalia tokių kaip Jungtinės Karalystės gyventojų balsavimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES). Jis dar sustiprins tokių balsavimo rezultatų aiškinimų paieškas. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip rodo Jungtinės Karalystės (JK) referendumo rezultatų interpretacijos, daug kas eina paprasčiausiu keliu, aiškindami tokius įvykius taip, kad jos patvirtintų išankstines aiškintojų nuostatas. Pagrindinis iššūkis ekspertams yra pripažinti savo ankstesnių aiškinimų ribotumą ir nebijoti kelti nepatogius klausimus.

Ne mažiau svarbus už nusivylusių rinkėjų balsavimo priežasčių supratimą yra klausimas apie naują situaciją po šių rinkimų ir JAV politiką. Vienas iš JAV prezidento rinkimų ir JK referendumo dėl išstojimo iš ES paradoksų yra tai, kad daug rinkėjų balsavo už tai, kas gali prieštarauti jų lūkesčiams. JK išstojimo iš ES iniciatoriai laimėjo ir dėl to, jog į jų raginimus atsiliepė imigracija, tarptautine konkurencija ir savo ekonomine padėtimi nepatenkinti rinkėjai.

Tačiau balsuodami už išstojimą iš ES, jie tuo pačiu pasisakė ir už tai, kad ES taiko pernelyg protekcionistinę politiką, per daug varžo JK užsienio prekybą. Kol kas neaišku, kaip JK vyriausybei pavyks suderinti šiuos prieštaringus dalykus. Premjerės Theresos May pasisakymai kol kas taip pat palieka dvilypį įspūdį – savo partijos susirinkime ji kalba apie būtinybę atsižvelgti į dirbančių žmonių poreikius, o lankydamasi Indijoje pabrėžia JK prekybos su Indija kliūčių šalinimą bei geresnes sąlygas šios šalies gyventojų atvykimui dirbti į JK.

D. Trumpas savo kampanijos metu irgi akcentavo poreikį apsaugoti amerikiečius nuo pigių prekių importo iš Kinijos bei darbininkų iš Meksikos keliamos konkurencijos. Tuo pačiu jis žadėjo mažinti mokesčius ir dereguliuoti ekonomiką. Koks būtų šių priemonių derinio rezultatas prognozuoti sudėtinga. Jei iš tiesų būtų imtasi importo ribojimo, jis pabrangintų prekes ir paslaugas, tad smuktų amerikiečių perkamoji galia, o dėl didelio netikrumo sumažėtų investicijos.

Mokesčių sumažinimas veikiausiai padidintų JAV biudžeto deficitą ir įsiskolinimą, nebent tuo pačiu būtų atitinkamai mažinamos biudžeto išlaidos. Tikimybė, kad taip būtų išlaisvintas amerikiečių verslumas ir ekonomikos augimas kompensuotų prarastas įplaukas dėl mažesnių mokesčių yra, bet turbūt ne to tikėjosi nemaža dalis balsavusių už naująjį JAV prezidentą.

Tačiau šiuo metu ir JK, ir JAV naujos situacijos architektams labiau rūpi ne strateginis klausimas, kaip jų prieštaringas kalbėjimas gali atsiliepti dar kituose rinkimuose, bet kaip elgtis jau rytoj.

Įvertinant šiuos prieštaravimus, labiausiai tikėtina, kad dabar prasidės akistata su realybe ir tokiais apribojimais, kaip poreikis derinti sprendimus su Kongresu, atsižvelgti į rinkų reakcijas, JAV sąjungininkų ir konkurentų pasaulyje pozicijas. Visa tai reikš rinkiminių pasisakymų korekcijas. Gali būti priimami simboliškai svarbūs sprendimai vidaus politikoje, bet užsienio politikoje JAV nuostatos nesikeis arba keisis kitaip, nei buvo prognozuota.

Gali būti skiriama daugiau dėmesio saugumui, įskaitant ir NATO, aktyvesniam JAV vaidmeniui Vidurio Rytuose. Neatmestinas ir mėginimas atgaivinti transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties derybas, nors tai priklausys ir nuo rinkimų kitais metais Vokietijoje bei Prancūzijoje. Prekyba su Kinija gali būti ribojama, bet su Azijos šalimis, kurios derėjosi su JAV dėl prekybos liberalizavimo, lengvinama.

Beje, daugelis apklausiamų amerikiečių, įskaitant ir D. Trumpo rėmėjus, nuogąstaudami dėl globalios ekonomikos padarinių, tuo pačiu palaiko JAV vaidmenį pasaulio politikoje ir bendrą su sąjungininkais veikimą. Pirmieji išrinktojo prezidento pasisakymai, rodantys ketinimus sutelkti JAV gyventojus, rodo, kad toks scenarijus labai tikėtinas. Ypač svarbus formuojant išrinktojo JAV prezidento poziciją šiais klausimais bus sutarimas su Kongreso respublikonų dauguma.

Visa tai, kas vyksta JK ir JAV galima būtų stebėti tik su sportiniu interesu, panašiai kaip stebime pasaulio futbolo čempionato finalą. Deja, Lietuva ir apskritai mūsų regiono šalys neturi tokios prabangos. JAV yra svarbiausia Lietuvos strateginė partnerė, nuo kurios priklauso šalies saugumas. Nors Vokietija, Lenkija ir kitos ES šalys prisideda prie NATO buvimo Baltijos šalyse, tačiau jų svarba neprilygsta JAV.

Kitų metų rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje taip pat koreguos šių šalių politiką. Jų vyriausybės turės skirti daugiau dėmesio saugumo ir ES išorės sienų apsaugos klausimams. Tai yra ir galimybė Lietuvai, jei pavyks suderinti bendrą ES šalių veikimą, išsaugoti JK dėmesį Europos saugumo reikalams, vykstant ginčams dėl jos išstojimo iš ES sąlygų, ir parodyti JAV, kad ES šalys adekvačiai supranta savo atsakomybę už savo interesų apgynimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...