captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ar ir kaip būsimasis JAV prezidentas žais su V. Putinu?

Užsienio spaudos apžvalgininkas Mykolas Drunga siūlo žvilgtelėti į galimą naujo Amerikos prezidento užsienio politiką bei į kai kurių europiečių pataikavimus Maskvai.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Kaip supergalybės Jungtinių Amerikos Valstijų vadovas Barackas Obama protingai mąstė, tačiau mažai ką pasiekė“, – rašė Švedijos sostinės dienraštis „Dagens Nyheter“.

„Artimuosiuose Rytuose diktatūros smaugia spaudos laisvę ir ekonominę plėtrą. Išaušus Arabų pavasariui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms neliko nieko kito, kaip tik liaudies sukilimus palaikyti.

Ir viso to pasekmės iki šiol, deja, visų pirma, yra kruvini piliečių karai, žvėriškas tironų kerštas ir mirtina kova tarp sunitų ir šiitų. Jungtinės Amerikos Valstijos išbandė viską Irake, truputį pasireiškė Libijoje, bet nieko nesiėmė prieš Basharą al Assadą Sirijoje.

Tačiau nė vienas šių metodų nevedė prie pageidautos sėkmės. Būsimasis prezidentas atsidurs prieš tas pačias problemas“, – atsiduso Stokholmo dienraštis.

Arabų dienraštis „Asharq al-Awsat“ stebėjosi, kad „B. Obama džiaugiasi dideliu populiarumu  Jungtinėse Valstijose, o užsienyje – ypač Artimuosiuose Rytuose – jo žvilgesys nubluko.

Viena to priežastis – amerikiečiams įgriso užsienio politikos avantiūros. Jiems atrodo prasmingiau tvarkytis su problemomis jų pačių šalyje. Tiems rinkėjams, kurie nenori, kad jų sunūs ar dukros žūtų per kario žygį už jūrų marių, tai yra išmintinga politika.

Tačiau Artimųjų Rytų žmones apima jausmas, kad sąjungininkas juos paliko vienui vienus, jeigu ne šviesiai tiesiai – išdavė“, – teigė Londone leidžiamas arabų laikraštis.

Anot Izraelio dienraščio „Jerusalem Post“, „prasidėjo paskutinis šimtas B. Obamos prezidento poste dienų. Kai 2000 m. Billas Clintonas buvo tokioje pat situacijoje, jis tada sumąstė savo siūlomas gaires Izraelio ir palestiniečių ginčui išspręsti.

Nuo to laiko šie principai buvo visų Artimųjų Rytų taikos pastangų integrali dalis. Tačiau toji taika dar vis nepasiekta. Užtat B. Obama ir turėtų JAV politikos Artimųjų Rytų atžvilgiu principus iš naujo pergalvoti.

Tą jis ir galėtų padaryti per tą laiką, kuris jam dar liko tarp naujojo prezidento išrinkimo ir savo įpėdinio inauguracijos“, – patarė Jeruzalės anglakalbis dienraštis.

Danijos laikraštis „Jyllands-Posten“ apgailestavo, jog „Jungtinės Amerikos Valstijos nesugebėjo užkirsti kelio Indijai ir Pakistanui tapti branduolinėmis valstybėmis, ir jei Iranas tvirtai apsispręstų irgi tuo keliu pasukti, ir tą vargiai ar būtų galima sustabdyti.

Šiaurės Korėjos neprognozuojamas diktatorius, atrodo, nebijo provokuoti nei Vašingtono, nei Pekino, ir įsitikinimas, kad ilgametė amerikiečių politika žlugo, Kim Jong Uną tik dar labiau padrąsins.

Rezultatas tas, kad Šiaurės Korėja neilgai trukus galės Ameriką pulti atominiais ginklais, o dėl to amerikiečiai galės kaltinti tik patys save“, – teigė Orhuso dienraštis.

Nelinksmai amerikiečius nuteikti turėtų ir Londono dienraščio „Independent“ išvedžiojimas, kad jeigu JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas, tai tas vykdytų „iš esmės izoliacionistinę politiką, kurioje Amerika ir Rusija atpažintų savo gyvybinius interesus ir pagal tai pasidalytų Žemę.

Iki šiol Amerika su nevienodu pasisekimu, tačiau su nuoseklia drąsa reiškė pasipriešinimą rusų siekiui turėti lemiamą žodį Rytų Europoje. Nesinori įsivaizduoti, kad ateityje Vašingtonas galėtų ramiai stebėti, kaip Rusijos prezidentas V. Putinas vėl imasi atkurti Stalino imperiją.

Bet D. Trumpas nė nemėgintų stotis piestu prieš rusų agresiją, o tai pasaulį ilgainiui padarytų daug pavojingesne vieta gyventi.“

Yra toks Viduržemio jūros krante Šiaurės Afrikoje ties Gibraltaro esantis Ispanijos autonominis miestas Seuta – ten degalų prisipildyti planuoja rusų kariniai laivai, plaukdami pakeliui į Sirijos pakrantę.

Apie tai britų konservatoriams simpatizuojantis laikraštis „Telegraph“ rašė, jog „įtariama, kad šie laivai dalyvauja išpuoliuose prieš sukilėlius Alepe. Rusijos tikslas Sirijoje yra valdžioje išlaikyti B. al Assado režimą. Tai reiškia, kad Ispanijos pasiūlymas pasitarnauti Rusijos laivynui visiškai prieštarauja jos, kaip NATO narės, statusui.

Dabar Aljansas turi aiškiai ištarti, kad ir jokia kita NATO šalis, pavyzdžiui, Graikija ar Turkija, neturi teisės Rusijos laivynui bet kuo talkinti. Juk tai reikštų įgalinti Rusiją prisidėti prie karo nusikaltimų.“

Pačios Ispanijos dienraštis „Pais“ irgi skundėsi, jog „Madridas sureagavo tik tada, kai NATO per savo generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą išreiškė susirūpinimą. Dar tvirčiau pasisakė Europos politikas Guy Verhofstadtas, primindamas, jog mūsų valstybė pasirašė pareiškimą dėl rusų karo nusikaltimų Alepe.

Iš tiesų stebina, kaip Ispanijos vyriausybė, išsakiusi savo susirūpinimą dėl civilinių gyventojų būklės tame Sirijos mieste, šiuo, Rusijos apsirūpinimo degalais, klausimu neatsistojo visai aiškiai ir greitai šalia savo sąjungininkų. Madridas pražiopsojo progą Maskvai aiškiai pareikšti savo poziciją dėl Sirijos.“

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „rusų karo laivų ir lėktuvnešio „Admirolo Kuznecovo“ dislokavimas Viduržemio jūroje yra dar viena jėgos demonstracija. Tuo Rusija gali savo kovinių lėktuvų Sirijoje ir aplink ją skaičių gerokai padidinti, į operacijų erdvę įvesti papildomų sparnuotųjų raketų ir apskritai parodyti stipresnį buvimą rytiniame Viduržemio regione.

Tačiau ši rusų operacija nemažiau yra ir politinis signalas. Nors pajėgų perdislokavimas jau buvo anonsuotas prieš kelis mėnesius, juo nepaliekama jokių abejonių, kad Maskva į žaidimą meta ne diplomatiją, bet tikrai ginkluojasi galutinei kovai dėl Alepo.

Taip, tai toli gražu dar nepadaro iš Rusijos tikros pasaulinės galybės. Tačiau kol Vakarai V. Putinui nepasipriešins kur kas ryžtingiau, tol jis ir toliau tokiems karinių raumenų žaidimams išnaudos kiekvieną progą“, – rašė plačiai skaitomas Ciuricho laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close