captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sotvarė-Šemetienė. Degtinės monopolis alkoholikams gerklės neužsiūs

Rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada kurti valstybinį degtinės monopolį.  Pavyzdys – Skandinavijos šalys – Suomija, Norvegija, Švedija – kur monopolis veikia aštuoniasdešimt, šimtą ar net du šimtus metų.

 

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Monopoliai iš tiesų ten veikia sklandžiai. Ir niekas jais nesipiktina. Bet pažiūrėkime į šitą reikalą iš kitos pusės – ar skandinavai dėl to nustojo gerti?

Palyginti su Lietuva, jie geria mažiau, tačiau panašiai ar net daugiau nei Graikija ar Italija, kurios tokių ribojimų neturi, o vyną spaudžia kas netingi. Negana to, nuo šio amžiaus pradžios kai kuriose iš šių šalių suvartojimas didėjo, mažėjo ir vėl didėjo. Kitaip sakant, nepaisant šimtais metų skaičiuojamos  ribojimų patirties, skandinavai stipriųjų gėrimų neatsisakė. 

Jeigu valstybės prekybos monopolis netapo panacėja  valstybėse, kurios lenkia mus pagal visus žmonių gerovės ir savijautos rodiklius, ar tai gali išgelbėti nuo girtuoklystės lietuvį? 

Galim vartyti statistiką, kitų valstybių patirtį kaip tik norime, bet  akivaizdu, kad valstybės monopolio įsteigimas negali iš esmės pakeisti vartojimo įpročių. Galim jį steigti, jeigu nesugebam matyti tikrųjų problemos priežasčių, bet nereikia pūsti miglų, kad tai ką nors iš esmės išspręs. 

Negali išspręsti paprasčiausiai dėl to, kad ne parduotuvė ir ne ją turintis verslininkas yra kaltas dėl šios bėdos. Ir ne parduotuvės darbo laikas, ir ne galimybė rinktis iš tūkstančio ar dešimties rūšių alkoholinių gėrimų.

Kovodami su vagystėmis nesiūlome surišti visiems piliečiams rankų, kai jie išeina į gatvę. 

Dėl to, kad egzistuoja „kelių gaidžiai“, nereikalaujame uždrausti privačių automobilių. Peilis dažnai švytuoja gatvės ginčuose ir buityje, tai gal reikia atidaryti ir peilių su šakutėmis valstybinį monopolį?  

Šiaip jau tai nėra naujiena Lietuvai. Tarpukariu Lietuvoje buvo įvestas valstybinis degtinės monopolis. Prekiauti buvo galima tik valstybinėse parduotuvėse-monopolkose, dar – aludėse ir smuklėse. 

Tačiau tikslas buvo kitas. Atkūrus nepriklausomybę, reikėjo atkurti ūkį ir  šalies valdžia nusprendė, kad tokia alkoholio gamybos ir prekybos politika gali generuoti geras pajamas, greitai papildyti iždą. 

Kažką panašaus yra paminėjęs „snapso“ monopoliu alkoholikus gydyti ketinančios rinkimų laimėtojos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadas Ramūnas Karbauskis.

Esą valstybei tenka alkoholikų sukurtos problemos bei ligos, o pelnas – verslui. Tai tiesa. Bet kai  nusems šitą pelną į iždą, bankrutuos kaimų parduotuvės. O jų klientai kaip gėrė, taip gers. Gal valstybinę, o gal „samagoną“. Kažkaip galai nesueina.  

Bet jeigu jau einama draudimų keliu, tai gal reikėtų drąsesnių sprendimų. Išblaivinti Lietuvą  galėtų nebent visiškas alkoholio uždraudimas. Ir žiaurios bausmės. 

Prieš šimtą metų Norvegija  referendumu uždraudė alkoholį, bet po dešimties metų taip pat referendumu draudimą atšaukė. 

Švedijoje  iki praėjusio amžiaus vidurio veikė beveik draudimui prilygstanti sistema, kurią pakeitė dabartinė valstybinė prekyba. Skandinavams dvidešimtame amžiuje nepasisekė, gal dvidešimt pirmame amžiuje pasiseks mums. 

Bet iš tikrųjų tai degtinės monopolis savo svarbiausią darbą jau atliko. Atskraidino valstiečius ir žaliuosius į Seimą. Ir prasidėjo pokyčiai. Buvo profesionalų vyriausybė, dabar jau, sako, bus profesionali. Pasikeitė tik viena raidė, o turinys – kaip diena ir naktis. Per rinkimus buvo premjeras S. Skvernelis, po rinkimų B. Ropė, dabar, viešosios erdvės pasiklausius, vėl bus S. Skvernelis. 

Taip ir su monopoliu. Gal kažkas ir bus, bet bus nebe tas. Gal ir valstybinio banko nebus, nes jeigu jis bus, tai pinigų didesnėms pensijoms nebus.

Skandinavai prie savo sistemos pratinosi šimtmečiais. Tai jų istorija. Mūsų istorija kitokia. Todėl laisvai gyvenančiam, mąstančiam, keliaujančiam žmogui sakmės apie monopolius  skamba atgrasiai. Kelias atgal – į ribojimus ir draudimus. Ne taip seniai iš ribojimų ir draudimų sistemos išsprūdome.

Kita vertus, normaliam žmogui niekas labai nepasikeistų. Na, nenusipirksi vyno butelio pietums maisto prekių parduotuvėje, bet nusipirksi  valstybinėje. Reikės nuvažiuoti į šoną, bet tragedijos nėra. Nedirbs sekmadienį – galima šeštadienį. 

Pagaliau, niekas netrukdo to vyno ar šampano atsivežti iš Vokietijos ar Prancūzijos. To dar neketina uždrausti. Bent kol kas galioja laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje principas.

Labai norint, galima į tai pažvelgti ne kaip į ribojimą, o naują taisyklę. Laikomės jų vairuodami, bendraudami, žaisdami žaidimus. Gal ir nelabai jauki  naujovė, bet priprastume. 

Bet vis tiek tai tebūtų judėjimas dėl judėjimo. Reikalo imitavimas nemažais biudžeto kaštais, valdiškomis darbo vietomis, kurių efektyvumas visada abejotinas. Savotiškas bėgimas nuo tikrųjų masinio ir juodo girtuokliavimo priežasčių.

Tiesą sakant, tokiomis techninėmis pertvarkomis politikai užsiima tada, kai neturi žalio supratimo, kas galėtų sukurti šaliai plėtros impulsą ir ištraukti iš liūno tuos, kurių pagrindinis kelias – prie  „snapso“ parduotuvės, nesvarbu valstybinės ar privačios.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close